Klinikinė diagnostika: oda, jos tyrimas


Veterinarijos konspektas. TEORIJA Kokiu tikslu atliekamas odos tyrimas. Kokią klinikinę reikšmę turi plaukų ir plunksnų tyrimas. Kokią klinikinę reikšmę turi nagų ir kanopų tyrimas. Kokią klinikinę reikšmę turi ragų tyrimas. Kokiais tyrimo metodais tiriami ragai. Kokiais klinikiniais metodais tiriama oda ir jos dariniai. Nuo ko priklauso odos elastingumas ir dėl kokių priežasčių jis sumažėja. Nuo ko priklauso odos spalva. Dėl kokių priežasčių atsiranda odos hiperpigmentacija. Dėl kokių priežasčių atsiranda odos hipopigmentacija ? Kokie galimi pakitimai. Dėl kokių priežasčių parausta oda ir kokie galimi pakitimai. Dėl kokių priežasčių pamėlsta oda ? Bendros ir vietinės priežastys. Nuo hipotoksijos lygio spalva kinta nuo silpnai melsvos iki juodai mėlynos. Dėl kokių priežasčių pagelsta oda. Koks yra mechaninės geltos sindromas. Kokios yra hemolizinės geltos priežastys ir požymiai. Kaip suprantate hepatogeninė gelta ir jos požymiai. Nuo ko priklauso sveikų gyvulių odos temperatūra. Kokios yra bendros ir vietinės odos temperatūros pakitimų priežastys ? Nuo ko priklauso odos drėgnumas ? Kokia yra odos drėgnumo nustatymo klinikinė reikšmė. Kokios yra fiziologinio prakaitavimo priežastys. Kokios yra medikamentinio prakaitavimo priežastys. Kokios yra bendros odos niežėjimo priežastys. Kokios yra vietinės odos niežėjimo priežastys. Dėl kokių priežasčių išberia odą. Apibūdinti pirminius odos išbėrimus. Apibūdinti antrinius odos išbėrimus. Nuo ko priklauso odos kvapas. Kokia odos kvapo nustatymo klinikinė reikšmė. Kokios yra edemų susidarymo priežastys ir kaip kliniškai skirstomos edemos.


Tiriama ar oda nėra pažeista: išorės veiksnių (fizinių, cheminių, toksinių, alerginių), mikroorganizmų, ektoparazitų. Oda yra organizmo dalis ir atspindi jame vykstančius fiziologinius procesus. Ją veikia ir organizmo vidaus faktoriai. Iš pakitimų galima spręsti apie: medžiagų apykaitos, virškinimo, kvėpavimo, kraujo apytakos, šalinamųjų organų, nervų sistemos būklę. Diagnozuojamos kai kurios užkrečiamosios, parazitinės, alerginės, odos ligos.

Kokią klinikinę reikšmę turi plaukų ir plunksnų tyrimas?

Atliekant plaukų ir plunksnų tyrimą galima numanyti gyvulio amžių, šėrimą, laikymo sąlygas, sveikatos būklę. Sveikų, gerai prižiūrimų gyvūnų plaukai būna: prigludę, blizga, stipriai laikosi odoje, vasarą plaukai trumpesni nei žiemą. Jeigu gyvulys prižiūrimas, bet plaukai neblizga, trupa, lengvai išsipeša, išblunka, tai rodo tiek vidaus, tiek ir odos ligas.

Plaukų spalva išblunka: trūkstant B grupės vitaminų ar lytinių hormonų, paveikus žema temperatūra ar adrenalinu, arklių persirgus pleuropneumonija arba infekcine anemija. Sveikų senų šunų pirmiausia pražyla snukio plaukai. Sirgę maru – pražyla įvairaus amžiaus šunys. Plaukai gali kristi dėl dermatito, egzemos. Visai nuplinka po sunkių infekcinių, invazinių ligų, apsinuodijimo sunkiaisiais metalais, sutrikus skydliaukės, nervų sistemos veiklai. Grybo paveikti plaukai lūžinėja, garbanojasi.

Plunksnos sergant infekcinėm, invazinėm, trūstant vitaminų pasišiaušia. Esant vitamino C trūkumui krinta.

Kokią klinikinę reikšmę turi nagų ir kanopų tyrimas?

Pagal dydį, formą, blizgesį, spalvą, vientisusmą galima spręsti apie gyvulio laikymo, šėrimo sąlygas, susirgimus. Tvarte laikomų ir retai išleidžiamų pavaikščioti galvijų nagos užauga ilgos, kreivos. Dėl nevisavertės mitybos auga šiurkštus, neblizgantis, pleišėjantis ragas. Reumatiniu kanopų uždegimu sirgusių arklių kanopos išauga kaltūnuotos (banguotos).

Kokią klinikinę reikšmę turi ragų tyrimas?

Sveikatos būklę rodo: spalva, forma, paviršiaus lygumas, blizgumas.

Sveiko gyvulio ragų temperatūra – vienoda. Stuksenant (nesmarkiai) perkusinio plaktuko pentele į ragus – nustatoma ar gyvūnas neserga kaktos sinuso uždegimu. Dėl mitybos sutrikimų ant ragų atsiranda ruožai, ragai neblizga, pasidaro trapūs, supleišėja.

Bendraisiais tyrimo metodais: apžiūra, palpavimu, perkusija.

Kokiais klinikiniais metodais tiriama oda ir jos dariniai?

Bendraisiais tyrimo metodais: apžiūra, apčiuopa, termometrija, uostymas (būtinas geras apšvietimas). Specialieji tyrimo metodai: mikrobiologinis, alergologinis, parazitologinis, histologinis.

Nuo ko priklauso odos elastingumas ir dėl kokių priežasčių jis sumažėja?

Odos elastingumas priklauso nuo turgoro, poodžio elastinių ir raumeninių skaidulų išsivystymo, nuo nervų sistemos aktyvumo. Odos elastiškumas sumažėja netekus daug skysčių, sergant lėtinėmis, infekcinėmis ir invazinėmis ligomis, osteomaliacija, seniems gyvūnams. Dėl lėtinių uždegimų sunyksta elastinės skaidulos ir poodis, odą perauga jungiamasis audinys.

Priklauso nuo gyvulio rūšies, odos storumo, joje esančių pigmentų: melanino (pagrindinis), karotino, oksihemoglobino ir redukuoto hemoglobino kiekio, poodžio kraujagyslių prisipildymo.

Dėl kokių priežasčių atsiranda odos hiperpigmentacija?

Atsiranda pakitus endokrininių liaukų veiklai. Arba kilus reakcijoms į uždegimus.

Dėl kokių priežasčių atsiranda odos hipopigmentacija? Kokie galimi pakitimai?

Įgimta – albinizmas (nėra fermento tirozinazės, būtinos melaninui gamintis). Kai kuriems šunims būdingos lūpų odos.

Įgyta – vitiligo (odos pigmentacijos netekimas, dėl traumų, nudegimai, infekcijos, jonizuojančioji radiacija). Vitiligo baltmės atsiranda dėl ilgai trunkančių išskyrų iš natūralių kūno angų, o kergimo liga sergančioms patelės apie lytinius organus.

Dėl kokių priežasčių parausta oda ir kokie galimi pakitimai?

Paraudimas (rubor) atsiranda išsiplėtus odos kapiliarams arba dėl kraujosruvų* odoje. Nuo taško iki 3 kv. cm ploto paraudimas – rozeole (sergant raudonlige). Difuzinės, išplitusios, didelėmis dėmėmis odos paraudimas – eritema (sergant dermatitu, egzema, nudegus).

Nuo ligos eigos ypatybių pažeista oda gali būti ryškiai rožinė, raudona, ryškiai raudona, tamsiai raudona, melsvai raudona.

*Kraujosruvos odoje atsiranda pažeidus kapiliarų sieneles toksinais, stingant kraujyje trombocitų, protrombino, trombokinazės, Ca, fibrinogeno arba plyšus kraujagyslių sienelėms. Kraujosruvų dažniau pasitaiko tose vietose, kur oda plonesnė – papilvėje, šlaunų vidaus pusėje, po krūtine.

Dėl kokių priežasčių pamėlsta oda? (Bendros ir vietinės priežastys)

Pamėlinavimas (cyanosis) atsranda pablogėjus dujų apykaitai plaučiuose (viršutinių kvėpavimo takų stenozė, plaučių uždegimas, plaučių edema ir t.t.), sutrikus kraujotakai (miokarditas, miokardo degeneracija ir t.t.) – bendroji cianozė.

Vietinė cianozė – kai sutrinka kraujo nutekėjimas atskiromis venomis. (pvz. Galvos oda pamėlsta, kai priekinę tuščiąją veną spaudžia padidėjęs limfinis mazgas ar navikas).

  • Veterinarija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (4234 žodžiai)
  • Veterinarijos konspektai
  • Microsoft Word 350 KB
  • Klinikinė diagnostika: oda, jos tyrimas
    10 - 9 balsai (-ų)
Klinikinė diagnostika: oda, jos tyrimas. (2015 m. Lapkričio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/klinikine-diagnostika-oda-jos-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:06