Klinikinė kineziologija


Medicinos konspektas. Uždara ir atvira kinematinė grandinė. Raumenų skeleto jėgos. Raumuo skeleto sistemos stabilizatorius ir judintojas. Svertas pusiausvyras yra tada , kai jį veikiančios jėgos atvirkščiai proporcingos jų pečiams. Trijų klasių svertai. Mechaninis pranašumas. Suderinamumas tarp jėgos ir atstumo. Kaulų nuovargis. Kaulų persitvarkymas. Sąnarių kremzlės. Sąnarių kremzlių dėvėjimasis ir atsinaujinimas. Sausgyslės ir raiščiai. Sausgyslių ir raiščių sužalojimai. Sausgyslių ir raiščių priklausomybė nuo poveikio trukmės. Biomechanines raiščių ir sausgyslių savybes veikiantys veiksniai. Raumens susitraukimo rūšys. Raumeninių skaidulų rūšys. Raumens persitvarkymas. Plaštakos kineziologija. Osteologija – delnakaulis. Osteologija - pirštakaulis. Plaštakos skliautai. Pirštų judesiai plaštakoje. Plaštakos įnervacija. Plaštakos raumenys. Plaštakos raumenys – vidurinė grupė. Riešo sąnariai. Distalinis stipinkaulio galas. Riešo tunelis. Riešo raiščiai. Riešo raumenų ir sąnarių įnervacija. Raumenų funkcija riešo sąnaryje. Riešo tiesėjai Pirminiai. Riešo lenkėjai Pirminiai. Alkūnės ir dilbio kompleksas. Keturi sąnariai. Trys kaulai. Osteologiniai vidurio distalinio žąstikaulio bruožai. Alkūnkaulio osteologiniai bruožai. Stipinkaulio osteologiniai bruožai. Artrologija – alkūnės sąnariai. Alkūnės periartikuliacinis esantys apie sąnarį jungiamasis audinys. Šoniniai raiščiai. Tarpkaulinės membranos funkcija. Pirminė funkcija. Tarpkaulinė memrana – jėgų perdavimas. Dilbio sąnariai. Proksimalinis stipininis alkūnkaulio sąnarys. Distalinis stipininis alkūnkaulio sąnarys. Distalinio stipininio alkūnkaulio sąnario stabilizatoriai. Kinematika – funkciniai dilbio supinacijos ir pronacijos judesiai. Raumenų ir sąnarių tarpusavio veikla – neuroanatomija. Raumenys - alkūnės lenkėjai Dvigalvis žąsto Žąstinis Žąstinis stipinkaulio Apvalusis nugręžiamasis. Alkūnės lenkėjai – dvigalvis žąsto raumuo.


slenkamasis judesys (translation) – linijinis judesys, vyksta tiesia linija arba kreiva linija (ėjimo metu žmogaus galvos taškas juda kreive).

Rotacijos ašys - kaulai sukasi apie sąnarį plokštumoje, kuri yra statmena rotacijos ašiai sąnaryje (išgaubtame paviršiuje).

Ašys, apie kurias vyksta judesiai – vertikalioji (rotacija), skersinė (lenkimas-tiesimas), strėlinė (atitraukimas-pritraukimas.

Laisvės laipsniai – galimų judesių skaičius sąnaryje (pvz. peties sąnaryje – trys laisvės laipsniai, riešo – du, alkūnės – vienas).

Uždara ir atvira kinematinė grandinė.

Atvira kinematinė grandinė – distalinis galūnės segmentas mobilus, nefiksuotas.

Uždara kinematinė grandinė – distalinis galūnės galas fiksuotas, stabilus.

Slydimas – vienas taškas vieno sąnarinio paviršiaus liečiasi su daug taškų kito sąnarinio paviršiaus (pvz. stabdymo metu mašinos nesisukanti padanga kontaktuoja su slidžia kelio danga).

Sukimasis – vienas taškas vieno sąnarinio paviršiaus sukasi ant vieno taško kito sąnarinio paviršiaus (žaislas “vilkelis”).

Keliuose kūno sąnariuose visi trys judesiai vyksta vienu metu (kelio lenkimas ir tiesimas).

kai išgaubtas sąnarinis paviršius juda ant stabilaus įgaubto sąnarinio paviršiaus, riedėjimas ir slydimas vyks priešingomis kryptimis (peties sąnarys).

kai įgaubtas sąnarinis paviršius juda ant stabilaus išgaubto sąnarinio paviršiaus, riedėjimo ir slydimo kryptis sutaps (kelio sąnarys).

- Atvira ir uždara sąnario padėtis (close-packed and loose-packed positions).

Išorinės jėgos: jos gaminamos kūno išorėje (gravitacija, uždedami svarmenys, pasipriešinimas sukeltas kito žmogaus).

Vidinės jėgos – tai jėgos, veikiančios kūno viduje. Šios jėgos gali būti aktyvios ir pasyvios.

Aktyvios jėgos yra generuojamos stimuliuojamuose raumenyse, raumeniui aktyviai susitraukiant. Šios jėgos yra didžiausios vidinės jėgos.

Pasyvios jėgos generuojamos tempimo metu, kuomet yra ištempiami apie sąnarį esantys jungiamieji audiniai (raiščiai, sąnarinė kapsulė, tarpraumeninis jungiamasis audinys).

Raumuo: skeleto sistemos stabilizatorius ir judintojas

Stabili kūno padėtis yra išlaikoma, kuomet varžančiosios (išorinės ir vidinės) jėgos yra pusiausvyroje.

Judesys, priešingai, vyksta kai rungtyniaujančios jėgos nelygios.

Jėga, generuojama raumenyse, yra pirminė pusiausvyros tarp kūno padėties ir judesio kontrolės priemonė.

Sukimo momentas (torque) – jėgos ir jėgos momento peties sandauga.

Sukimo momentas rotuoja objektą apie rotacijos ašį.

Vidinis sukimo momentas – tai vidinės jėgos (raumens) ir vidinės jėgos momento peties produktas.

Išorinis sukimo momentas – tai išorinės jėgos (gravitacijos) ir išorinės jėgos momento peties produktas.

Žmogus pastoviai susiduria su vidiniais ir išoriniais sukimo momentais. Šie momentai pastoviai “rungtyniauja” dėl dominavimo apie sąnarius. Kuris momentas dominuoja sprendžiama iš kūno segmento judesių ar sąnario padėties.

Pirmos klasės svertas – rotacijos ašis yra tarp priešingų jėgų (galvos-kaklo tiesiamieji raumenys, kurie kontroliuoja galvos padėtį sagitalioje plokštumoje)

Antros klasės svertas – du bruožai:

1) rotacijos ašis yra viename kaulo gale.

2) raumuo arba vidinė jėga turi didesnį svertą nei išorinė jėga.

Raumenų-skeleto sistemoje antros klasės svertų yra labai mažai (blauzdos užpakalinės grupės raumenys sukuria sukimo momentą, reikalingą atsistoti ant pirštų galų)

2) išorinė jėga (svarmuo) turi didesnį svertą nei raumens jėga (vidinė jėga).

Alkūnės lenkiamieji raumenys naudoja trečios klasės svertą, kad sukurtų lenkimo sukimo momentą, reikalingą išlaikyti svarmenį rankoje.

Trečios klasės svertai dažniausiai naudojami raumenų-skeleto sistemoje.

Mechaninis raumenų-skeleto sverto pranašumas (MP) – tai santykis tarp vidinio momento jėgos peties ir išorinio momento jėgos peties.

Priklausomai nuo rotacijos ašies padėties, pirmos klasės svertas gali turėti MP, lygų 1, mažesnį nei 1, didesnį nei 1.

Antros klasės svertas visada turi MP, didesnį nei 1.

Pirmos ir antros klasės svertai išlaiko sukimo momento pusiausvyrą, kai vidinė jėga (raumuo) yra mažesnė nei išorinė jėga.

Trečios klasės svertai visada turi MP mažesnį nei 1.

Kad išlaikyti sukimo momento pusiausvyrą, raumuo turi sukurti daug didesnę jėgą nei priešinga išorinė jėga.

Dauguma raumenų turi sukurti didesnę jėgą nei pasipriešinimas, sukurtas išorinės jėgos, dėl to, kad dauguma funkcinių judesių reikalauja didelio distalinių galūnių taškų perkėlimo ir kampinio greičio.

Dėl to, kad dauguma raumenų-sąnarių sistemų kūne funkcionuoja su mažesniu nei 1 mechaniniu pranašumu (MP), jie turi generuoti didelę vidinę jėgą (dėl trumpo jėgos peties).

Periartikuliaciniai audiniai (esantys apie sąnarį), tokie kaip sąnarinės kremzlės, riebalų sankaupos, bursos (tepaliniai sąnarių maišeliai) privalo sugerti ar išsklaidyti šias dideles raumenines jėgas.

  • Medicina Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 34 puslapiai (10350 žodžių)
  • Medicinos konspektai
  • Microsoft Word 91 KB
  • Klinikinė kineziologija
    10 - 6 balsai (-ų)
Klinikinė kineziologija. (2015 m. Spalio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/klinikine-kineziologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:09