Klinikinio laboratorinio kraujo tyrimo diagnostinė reikšmė


Slaugos konspektas. ENG mažinantys veiksniai. Leukogramos pokyčiai.


Kraujas – viena svarbiausių organizmo vidinės terpės sudedamųjų dalių, susidedanti iš kraujo forminių elementų (eritrocitų, leukocitų, trombocitų) ir skystosios dalies – kraujo plazmos. Kraujas – skystas audinys, kuris cirkuliuoja uždaroje kraujagyslių sistemoje ir iriguoja (plauna, drėkina) visus organizmo audinius ir organus. Labai svarbi kraujo savybė – nenutrūkstama, sparti regeneracija ir sudėties bei savybių pastovumas.

Diagnozuojant daugelį ligų ir liguistų būsenų, nustatant gydymo efektyvumą ir ligos prognozę, didelę reikšmę turi klinikinis kraujo tyrimas.

Vertinant tyrimų rezultatus, būtina žinoti, kad galimi fiziologiniai kraujo rodiklių pokyčiai, priklausantys nuo amžiaus, lyties, aplinkos sąlygų (mitybos, paros laiko, fizinio krūvio, vartojamų medikamentų ir kt.). Didelę reikšmę turi preanalizinis etapas, tai yra su pacientu, su bandinio paėmimu, saugojimu, transportavimu ir kt. susiję veiksniai. Šiame etape labai svarbus ir slaugytojo vaidmuo.

Laboratorinių tyrimų standartizavimas, automatizavimas, kokybės kontrolės sistema padeda išvengti klaidų „dėl žmogiškojo faktoriaus“. Anksčiau visi kraujo rodikliai buvo nustatomi rankiniu būdu. Atsiradus hematologiniams analizatoriams, darbas tapo nepalyginamai tikslesnis, greitesnis, patogesnis ir ekonomiškesnis. Analizatorius pateikia rezultatus, skaičiuodamas gerokai daugiau ląstelių, negu sugeba žmogus, todėl tyrimai tampa statistiškai patikimesni. Analizatorius rezultatus apdoroja aritmetiškai, lygina juos su normaliomis reikšmėmis. Reikia pabrėžti, kad žmogaus niekada visiškai nepakeis net tiksliausia įranga, kadangi aparatas nesugeba pažinti ir įsiminti diagnostikai reikalingų parametrų dėl jų sudėtingumo, ryškios ribos tarp normos ir patologijos nebuvimo. Laboratorinės medicinos specialistui paliekama aparatui „neįkandamos“ patologijos sritis.

Atliekant kraujo tyrimą, skaičiuojami kraujo forminiai elementai, nustatomas procentinis leukocitų santykis (leukograma), eritrocitų nusėdimo greitis, hematokritas. Be kiekybinių kraujo rodiklių pakitimų didelę reikšmę turi kokybiniai, t.y. ląstelių morfologiniai pokyčiai. Apie juos leidžia spręsti įvairūs analizatorių pateikiami rodikliai ir indeksai, o taip pat morfologinis tyrimas (dažytų kraujo tepinėlių mikroskopija).

Suaugusio žmogaus kraujas sudaro 6-8 % kūno masės (70 kg sveriantis žmogus turi apie 5 litrus kraujo). Kraujas atlieka šias funkcijas:

apsauginę (krešėjimo ir imuninės sistemos).

Kraujo forminiai elementai – eritrocitai, leukocitai, trombocitai – sudaro 45 % kraujo tūrio, plazma – 55 %. Kraujo plazma, neturinti krešėjimo baltymo fibrinogeno, vadinama serumu. Kraujo ląstelės vystosi kaulų čiulpuose iš polipotencinių kamieninių ląstelių, veikiant augimo faktoriams. Tai vadinama kraujodara, arba hemopoeze. Vaisiaus hemopoezė vyksta taip pat blužnyje ir kepenyse. Skiriama eritropoezė, leukopoezė ir trombopoezė.

Eritrocitai – apvalios formos bebranduolės, abipus įgaubtą diską primenančios ląstelės, turinčios hemoglobino. Ląstelės dydis – 6-9 mikrometrai (toliau – mkm) (vidut. – 7,2-7,4 mkm). Jų pagrindinė funkcija – pernešti deguonį ir anglies dvideginį.

Eritrocitų skaičius gali būti padidėjęs ir sumažėjęs. Eritrocitų skaičiaus padidėjimas vadinamas eritrocitoze, o sumažėjimas – anemija. Skiriama:

santykinė (reliatyvi) eritrocitozė ir santykinė (reliatyvi) anemija;

absoliuti eritrocitozė ir absoliuti anemija.

Santykinė eritrocitozė stebima, sumažėjus plazmos tūriui, t.y. sutirštėjus kraujui dėl dehidratacijos (ją sukelia gausus prakaitavimas, viduriavimas, vėmimas, diuretikų vartojimas, šokas).

Absoliuti eritrocitozė susijusi su padidėjusia eritrocitų gamyba. Tai stebima šiais atvejais:

• aukštumų liga (dėl mažesnio deguonies kiekio atmosferoje vystosi kompensacinė eritrocitoze);

• įgimti širdies pertvaros defektai, širdies nepakankamumas;

• alveolinė hipoventiliacija dėl nutukimo (kai pilvo organai spaudžia diafragmą).

2. Suintensyvėjus eritropoetino (hormono, kurį gamina specialios inkstų ląstelės ir kuris reguliuoja eritrocitų gamybą kaulų čiulpuose; šios inkstų ląstelės labai jautrios sumažėjusiai deguonies koncentracijai kraujyje, todėl skatinama šio augimo aktyvatoriaus gamyba) gamybai:

Fiziologinė eritrocitozė stebima pas naujagimius – pirmąsias tris paras dėl trumpalaikio kraujo sutirštėjimo, netekus skysčių ir perėjus prie plautinio kvėpavimo.

Absoliutus eritrocitų skaičiaus sumažėjimas stebimas anemijų atvejais, o santykinis – prie hiperhidratacijos ir hidremijos.

3. Kokie veiksniai, susiję su ėminio paėmimu ir saugojimu, eritrocitų skaičių mažina ir kokie didina?

Hemoglobino sintezę skatina testosteronas (veikia inkstus, kur gaminamas eritropoetinas), todėl vyrų hemoglobino koncentracija fertiliame amžiuje yra didesnė nei moterų.

Hemoglobinas (Hb) – tai kraujo pigmentas, esantis eritrocitų viduje. Esant hemolizei, suirus eritrocitams, hemoglobiną suriša baltymas haptoglobinas. Todėl, sergant hemolizine anemija, laisvo haptoglobino sumažėja – jis būna surištas su hemoglobinu. Haptoglobino koncentracijos sumažėjimas – diagnostinis hemolizinės anemijos testas. Hemoglobinas – palyginti mažos molekulinės masės junginys, kuris, jei nebūna surištas su haptoglobinu, pasišalina per inkstus (hemoglobinurija).

  • Slauga Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 25 puslapiai (5438 žodžiai)
  • Slaugos konspektai
  • Microsoft Word 54 KB
  • Klinikinio laboratorinio kraujo tyrimo diagnostinė reikšmė
    10 - 6 balsai (-ų)
Klinikinio laboratorinio kraujo tyrimo diagnostinė reikšmė. (2015 m. Lapkričio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/klinikinio-laboratorinio-kraujo-tyrimo-diagnostine-reiksme.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 04:59