Klinikinių audiometrų apžvalga ir jų parametrai


Medicinos referatas.

Įvadas. Audiologija. Audiologijos samprata. Klausa ir ausies fiziologija. Ausies sutrikimas. Klinikiniai audiometrai. Audiometro savybės. Subjektyviniai audiometrai. Audiometras AS. Audiometras AC. Objektyviniai audiometrai. Audiometras audio. Audiometras USB-300BS. Išvados. Literatūra.


Klausa yra vienas svarbiausių jutimų, leidžiantis pažinti mus supantį pasaulį. Organas, kuriuo girdime garsą - ausis - yra labai specializuota. Ji sudėtinga ir jos funkcionalumas reikalauja ją sujungti su visu organizmu. Pagrindinė ausies funkcija yra padėti žmogui įvertinti gyvenamąją erdvę, aplinką. Žmogus girdi dėl daugelio struktūrų, kaip būgnelis, klausos kauliukų grandinė ir vidinėje ausyje esantis Kortijaus organas, sinchronizuoto darbo. Tačiau ausis, kaip ir betkuris kitas žmogaus organas, nėra amžinas. Dėl daugybės priežąsčių ausis gali funkcionuoti neteisingai, nepilnai ar visai neatlikti savo funkcijos. Dauguma ausies ir klausos problemų kyla dėl vidurinės ausies infekcijos, nelaimingų atsitikimų ar net genetikos modifikacijų. Tam, kad nustatyti klausos kokybės ir kiekybės parametrus yra atliekami audiometrijos tyrimai, kurių metų naudojamas audiometras.

2. Susipažinti kokie tyrimai ir kokios ligų prevencijos atliekamos audiometrų pagalba.

3. Apžvelgti dažniausiai naudojamus klinikinius audiometrus, jų sudėtines dalis bei parametrus.

Audiologijos istorija glaudžiai susijusi su pasiekimais klinikinėje otiatrijoje, fizikos srityje, fiziologijoje, elektronikoje, akustikoje. Mokslo apie klausą ištakos, kurtumo gydymo metodai, randami Senovės Graikijos, Egipto, Romos mokslininkų darbuose. Vienas iš seniausių darbų yra "Ebers Papyrus". Jis buvo parašytas apie 1600 m. prieš mūsų erą. Jį parašė Egipto dvasininkų grupė. Papiruse greta kitų ligų yra aprašyti paprasčiausi klausos tyrimo metodai, pateiktas didelis sąrašas vaistų nuo kurtumo. Žymų įnašą tolimesniam akustikos tobulėjimui įnešė įžymus graikų filosofas ir mokslininkas Pitagoras ( VI a. iki mūsų eros). Remdamasis eksperimentais su skirtingo ilgio stygomis ir tirdamas garso fiziką, jis nustatė garso tono aukščio priklausomybę nuo stygos ilgio ir pirmasis sukūrė muzikinę skalę. Hipokratas (apie 400 m. iki mūsų eros) aprašė klausos organo anatomiją, visą eilę ausų ligų simptomų ir priėjo išvadą, kad garsas patenka per būgninę ertmę į smegenis, ko pasekoje žmogus girdi. Viduramžiais stambiausiu medicinos moklo atstovu buvo mokslininkas iš Bucharos Abu Ali ibn – Sina. Jo daugiatomiame darbe "Gydymo mokslo kanonas" visa eilė skyrių skirta ausų patalogijai - kurtumas, ausiniams triukšmams, galvos sukimuisi ir gydymo metodams. Iki pat šių dienų audiologija pamažu vystėsi ir tobulėjo, todėl šiandieniniai tyrimai ir jo medotrai bei prietaisai ženkliai pakito ir patobulėjo nuo pirmųjų ištakų.

Garsas prasiskverbia į organizmą sąmoningu lygmeniu. Ausies kaušelis ir horizontali ausų padėtis abiejose galvos pusėse padeda lokalizuoti garso kilmės vietą. Ausies kanalas turi dvejopą vaidmenį. Visų pirma jis yra tarsi filtras. Nuo jo fizinio dydžio priklauso to filtro charakteristikos. Įeinanti banga kaip pučiamuosiuose instrumentuose turi susimaišyti su vibracinėmis paties instrumento harmoninėmis charakteristikomis. Kanalas taip pat yra ir kaip „saugumo" koridorius. Penkta, septinta ir dešimta galvinių nervų poros išplinta kanalo koridoriaus odoje ir būna veiklios. Penkta ir septinta poros saugo dvejus ausies vartus - būgnelį ir kilpą, o dešimta pora arba nervas klajoklis informuoja gyvybinius organus. [2,3]

Visi žmonės, pradėję prarasti girdėjimą, yra veikiami įkyrių vidinių kūno triukšmų. Taip atsitinka tada, kai kilpelinis raumuo nustoja funkcionuoti, o ausis praranda savo paskirtį. Kilpelės raumens pamato judėjimas taip pat padeda įvertinti išorės įvesties jutimų intensyvumą. Kaip ir kiti organai, jis turi funkcinius apribojimus. Kai spaudimas viršija normalias stapedinio judėjimo ribas, visas kūnas jaučia diskomfortą - asmuo tampa rigidiškas ir irzlus. Tai rodo, kad pozos ir propriocepciniai jutimai atspindi sunkumus vidinės ausies lygmeniu. Intensyvūs garsai gali veikti ir Korti ląsteles. Skotomų visada atsiranda labiausiai pažeidžiamame sraigės recepcijos organo taške (4000 Hz). Jei garsai yra aukšto ar žemo dažnio, tai esant dideliam intensyvumui jie ardo labiausiai pa žeidžiamą membranos sritį. Šios srities Korti ląstelių koncentracija mažiausia. [1]

  • Medicina Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Auksė
  • 16 puslapių (3128 žodžiai)
  • Universitetas
  • Medicinos referatai
  • Microsoft Word 1136 KB
  • Klinikinių audiometrų apžvalga ir jų parametrai
    10 - 1 balsai (-ų)
Klinikinių audiometrų apžvalga ir jų parametrai. (2017 m. Lapkričio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/klinikiniu-audiometru-apzvalga-ir-ju-parametrai.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 15 d. 17:56