Knyga senovės Graikijoje ir Romoje


Istorijos referatas.

Įvadas. Rašto atsiradimas ir rašomosios medžiagos. Knygų platinimas. Leidyba ir cenzūra. Senosios graikijos literatūra. Romėnų literatūra. Išvados. Literatūros sąrašas.


Antika - senovės istorijos laikotarpis, trūkęs apytiksliai nuo 1250 m. pr. m. e. iki 476 m., Vakarų Romos imperijos žlugimo. Geografiškai apima Viduržemio jūros kraštus: senovės Graikiją, Romos imperiją. Šis periodas laikomas vienu didingiausiu žmonijos istorijoje. Šiuo laikotarpiu klestėjo menas bei literatūra ir buvo sukurta begalės meno šedevrų, kurie visais laikais buvo laikomi pavyzdžiu ir įkvėpimu kūryboje. Iš jų kažkiek pasiekė ir mūsų dienas.

Antikinė literatūra - tai Senovės Graikijos ir Romos literatūra, arba dar kitaip vadinama „senąja literatūra“. Toks apibrėžimas kilęs iš italų kalbos žodžio „antico“, kuris yra atsiradęs iš lotynų kalbos būdvardžio antiquus ir reiškia „seną“, „senovinį“. Antikinė literatūra apima gana ilgą laikotarpį: apie 1200 metų. Jos pradžia laikoma seniausi graikų literatūriniai tekstai, atsiradę VIII - VII a. prieš mūsų erą, o pabaiga - V mūsų eros amžius - vakarų Romos imperijos žlugimas. Antikinė literatūra - pirmoji Europos literatūra. Antikos civilizacija davė pradžią visos Europos civilizacijai, paskatino menininkų kūrybą, įkvėpė mokslininkų mintis. Tokie kūriniai, kaip Homero poemos, graikų tragedijos ir komedijos, Horacijaus odės ir daugelis kitų, nagrinėja ir aprašo amžinus žmonijos keliamus klausimus, palaiko jų svarbą ir aktualumą. Dėl šių priežasčių antikinė literatūra yra labai svarbi ir šiandienos visuomenei. Antikinėje knygoje kur kas stipriau, lyginant su senovės Rytų rašto paminklais, jaučiamas visuomeninis gyvenimas. Knyga dažnai būdavo aštriu politinės kovos įrankiu atskirų partijų polemikoje. Mūsų dienų knyga nuėjo ilgą kelią iki tol, kol tapo tokia, kokia yra šiandien. Būtent Antikoje randasi pirmosios šių dienų knygos užuomazgos, čia jos keliauja ilgą, meniška, įvairenybių kupiną kelią.

Graikų alfabetinis raštas susidarė IX-VIII a. prieš mūsų erą, panaudojus finikiečių alfabetą. Semitiškasis stilius (raštas iš dešinės į kairę) buvo pakeistas „bustrofedonu“ , kuomet pirmoji teksto eilutė rašoma iš kairės į dešinę, antroji iš dešinės į kairę, trečioji vėl iš kairės į dešinę ir t.t. Kiek vėliau visgi įsigalėjo rašymas iš kairės į dešinę ir V a. prieš mūsų erą graikų alfabete atsirado balsės, kurių nebuvo finikiečių alfabete. 403 m. prieš mūsų erą buvo įstatymiškai įformintas valstybinis Joniečių alfabetas ir nuo V a. pr.m.e. jį jau plačiai vartojo literatūroje.

Nuo VII-VI a. pr.m.e. pradėta užrašinėti Graikų mitus. Atėnuose buvo užrašyti didingi Homero epai: „Iliada“ ir „Odisėja“. Papročių teisę pakeitė rašytiniai teisynai, pasirodė pirmieji filosofijos ir mokslo veikalai. Nemenkas skaičius užanglėjusių graikiškų manuskriptų ir papiruso fragmentų buvo atkurta iš Egipto miestelių kapaviečių ir savartynų. Tai buvo fragmentai iš tuo metu manytų „dingusių“ knygų, tačiau stebėtinai daug, labai vertinamų darbų išliko: daugiau nei 95% Sapfo, daugiau nei 90% Sofoklio ir beveik visi astronominiai Ptolemėjaus laikų darbai.

Romos ankstyvosios imperijos epochoje nepaprastai suklesti lotynų raštija. Pradėjus vartoti papirusą Romoje (kaip ir Graikijoje) atsirado naujas unicialinis raštas bei kursyvas (greitraštis).

Papirusas į Graikiją pateko ne anksčiau nei VII a. pr.m.e. iš senovės Rytų, kuomet tarp Egipto ir Graikijos užsimezgė pastovūs prekybiniai ryšiai. Iki III a. prieš mūsų erą tai buvo pagrindinė antikinio pasaulio rašomoji medžiaga.

  • Istorija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (3279 žodžiai)
  • Universitetas
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 55 KB
  • Knyga senovės Graikijoje ir Romoje
    10 - 5 balsai (-ų)
Knyga senovės Graikijoje ir Romoje. (2016 m. Kovo 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/knyga-senoves-graikijoje-ir-romoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:40