Knygos Dievų miškas budelių paveikslai bei meninės priemonės


Lietuvių aprašymas.

Satyra - meninio vaizdavimo būdas — pajuokiamasis, demaskuojamasis neigiamų visuomenės gyvenimo reiškinių, žmonių ydų vaizdavimas. Groteskas - lit. vaizdavimo būdas, pagrįstas netikėtais grožio ir bjaurumo, juoko ir baisumo, tikrovės ir pramano deriniais. Pašaipa – pajuokimas, išjuokimas. Sarkazmas -  aštri, kandi pajuoka, pastaba, piktas pašiepiamas juokas, kandi ironija. Pavyzdžiai. Ironijos - „[. ] kojos mano buvo kaip tyčia sutinusios ir žaizdomis apaugusios. Groteskas - „Smilksta rūksta lavonėliai, visą lagerį spirginamos gumos garais užliedami.


Lagerio garsenybė ir pažiba. Jis esąs griežtas, bet teisingas. Jo kumštis “tikrai didelio dėmesio vertas”. Juo labiau kad jo nervai esą visiškai sukirmiję. Iš profesijos jis – mėsininkas. Kalinių jis buvo nudobęs kelias dešimtis o kiek šonkaulių ir blauzdikaulių sulaužė, kiek pakaušių perskelė – niekas nebeskaičiavo. Tai buvo mušeika specialistas, budelis megėjas. Jo balsas pragertas, prarėktas ir šnypščiantis lyg gyvatės. Ranką jis turėjo tikrai “pamačlyvą” . Nuo jo antausio retas kuris nenuvirsdavo. “ Vacelis buvo išradingas – turėjo puikią fantaziją.(PAŠAIPA)” (apmėtydavo plytomis ir akmenimis, daužydavo pagaliu ir liepdavo pilvu šliaužti per kiemą). “Taip kūlė jis tą vargšą, kad net ligoninės sienos drebėjo.’’,, Visi atsisakė karti lenkaitę, o Vacius – pakorė. Savo noru. Iš meilės tam darbui. Smagu jam buvo!“(PAŠAIPA) „Mano rankos – nepapeiksi : kai suduosiu, nusibaigsi!“

Raporto dalies vadas, jo pareigos buvo prižiūrėti kalinių lagerio vidaus tvarką, sekti ir bausti kalinių visokius nusikaltimus lagerio ribose, kas dieną patikrinti kalinių sąstatą ir rūpintis, kad niekas nepabėgtų. Civiliniame gyvenime buvęs viešbučio durininkas. Jis buvo itin maurus ir atkaklus banditas, visiškai menko išsilavinimo. Dar pusberniu tebebūdamas, įstojo į nacių organizaciją, dalyvavo įvairiose žudynių ekspedicijose.  Visuomet klaikiai paniuręs, visuomet nekalbus, bet retkarčiais, kai šnekėdavo su kaliniais apie medžioklę, apie šunis, apie linksmas mergiotes šypsena veide atsirasdavo. Be lazdos ar iš vielų susukto, guma aptempto rimbo, kitos tardymo priemonės Chemnicas neturėjo. Per jo tardyma geriau buvo iškart prisipažinti, kaltas ar nekaltas bebūtum, tuomet viskas greičiau baigdavosi. Kartais Chemnicas labai mėgdavo paįvairinti tardymą – kvočiamasis turėdavo išduoti savo bendrininkus, nesvarbu ar tokių iš vis būdavo. Patikdavo sukiršint jam kalinius ir stebėti kaip vienas kitą jie bizūnu plaka. ,,Chemnicas juokias, kvatojas patenkintas, tokį puikų vaidinimėlį surežisavęs!  Šį kovos būdą Chemnicas labai mėgdavo, - vartodavo jį gana dažnai.”(IRONIJA/SARKAZMAS) Taip pat aptarnaudavo jisai daugelį Štuthofo miestelio našlių ir gyvanašlių. Patsai turėjo šeimą, - žmoną, vaikų kažkur Tiuringijoj, prie Veimaro. Siuntinėjo jai iš lagerio įvairių siuntinių - lagerio ištekliai buvo jam neišsemiami.

  • Lietuvių kalba Aprašymai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Rasa
  • 4 puslapiai (1953 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Lietuvių aprašymai
  • Microsoft Word 29 KB
  • Knygos Dievų miškas budelių paveikslai bei meninės priemonės
    10 - 2 balsai (-ų)
Knygos Dievų miškas budelių paveikslai bei meninės priemonės. (2017 m. Spalio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/knygos-dievu-miskas-budeliu-paveikslai-bei-menines-priemones.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 21 d. 08:37