Knygos esė Irvin D. Yalom knyga „Meilės budelis ir kitos psichoterapinės istorijos“


Yalom meiles budelis analize. Meiles istorijos.

Psichologijos esė. Atsitiktinai pasiėmusi Irvin D. Yalom knygą „ Meilės budelis ir kitos psichoterapinės istorijos “ iš kart pamačiau skyrių, kuriame buvo žodis mirtis, ir tai mane sudomino, skyrius vadinosi Ne tas vaikas mirė. Mane labai sužavėjo ši istorija, labai ydomi, ir gyvenimiška. Straipsnyje rašoma apie moterį, Penę, kuri ketverius metus niekaip negalėjo atsikratyti sielvarto po dukros mirties. Mirus devynerių metų dukrai Penė nuolatos gedėjo. Švęsdavo dukros gimtadienius, sukvietusi mergaitės draugus, skambinėdavo jos draugėms, kalbėdavo apie savo dukrą, kiekvieną dieną lankydavo mergaitės kapą. Ir taip net nepastebėjo kaip visiškai apleido savo du sūnus, po dukros mirties ir mamos aplaidumo vienas sūnus tapo narkomanu, kitas sėdėjo kalėjime. Jie nebejautė jokio ryšio, jokios šilmos ar bent paprasčiausio žvilgsnio iš mamos. Bet pačios Penės gyvenimas taip pat nebuvo rožėmis klotas.


Penė savo psichoterapeutui pasakojo tai, ko nebuvo girdėjas net jos vyras. Ji jautė kaltę, kad niekuomet savo dukrai nepasakojo apie mirtį, nekalbėdavo apie žmogaus išėjimą, nors Penė žinojo, kad dukra serga vėžiu, kurio jau nebepagydys, bet niekada netikėjo, kad ji mirs, todėl ir vengdavo kalbėti apie mirtį. Bet didžiausią kaltę Penė jautė dėl to, kad nepamena savo dukros mirties, nepamena tos akimirkos kada sužinojo jog dukra mirė, taip pat nepamena ir atsisveikinimo su ja. Ši moteris nuolat savę kaltino. Jai buvo baisi gėda kai netyčia garsiai pasakė psichoterapeutui, kad ne tas vaikas mirė, ji save kaltina ir dėl to. Penė visas savo viltis dėjo į dukra, svajojo kokia ji taps užaugusi, kur mokysis, ką pasieks.

Todėl Penė jausdama kaltę bando ją išpirkti eidama pas psichoterapeutą, pripažindama savo kaltę ir kalbėjimu garsiai apie savo kaltes. Psichologas Penei padėjo išsiaiškinti dėl ko tiksliai ji savę kaltina. Psichoterapeutas su Pene benravo labai atsargiai, nekaltindamas jos, bet bandydamas išpešti informacijos, nes moteriai labai sunkiai sekėsi atsiverti, kalbėti apie skaudžią praeitį ir dabartį. Sichoterapeutas žavėjosi Pene, jos drąsa. Jis klausdamas moters apie praeitį ir sapnus, privertė ją susimąstyti, ko ji ištikrųjų gedi. Psichoterapeutas į laikraštį įdėjo skelbimą, kad dėl tyrimo, vieną valandą nemokamai konsultuotų žmogų, kuris yra patyręs netekties jausmą, bet pamatęs Pene suprato, kad jai labai reikia pagalbos, ir nors visiškai neturėdamas laisvo laiko, jis atsisakydavo kitų darbų, kad padėtų moteriai, kuriai jo taip reikėjo. Ir apsilankymai truko ne vienerius metus. Ir apsilankymas po apsilankymo Penė savo psichoterapeutą pradėjo laikyti nuostabiu draugu, kuriam galėjo išsakyti didžiausias savo paslaptis, kurių niekas nei girdėti nebuvo girdėją.

Penei labai padėjos jos psichooterapeutas, ji nebešvenčia dukros gimtadienių, nebeskambina jos draugėms, rečiau lankydavosi kapinėse, daugiau dėmesio skyrė savo sūnums. Psichoterapeutas Penei įrodė, kad kas nori išmokti gyventi su mirusiaisiais, pirmiausia turi išmokti gyventi su gyvaisiais.

Manau, kad kaltę esame pajutę kiekvienas, jaustis kaltam galima net nenuėjus į paskaitą ar darbą, nesumokėjus laiku mokesčių, pamelavę draugui ar panašiai. Savo asmenine patirtimi taip pat dėl daug ko jaučiu kaltę, bet nebuvau dar tokioje būsenoje kaip Penė. Aš jaučiuosi kalta dėl daug ko, pavyzdžiui, kad tėvai turi mokėti už mokslą, kad paskutinį vakarą rašau darbus, dėl daug ko. Bet čia tik laikini jausmai, kurie vėliau nepersekioja visa gyvenimą. Iš praktinės patirties, kurios turėjau dar mažai taip pat jaučiau kaltę. Savanoriavau senelių globos namuose Carete, kuriame daug neįgalių senelių, sunku į juos buvo žiūrėti, juos maitinti, žinoti, kad nors ir turi artimus žmones, kurie gyvena netoliese, jų neaplanko. Jautiesi kaltas, kad niekuo negali jiems padėti, kad būtų geriau ir lengviau gyventi, nebent tik buvimu šalia jų, laikyti už rankos ir tiesiog paklausti kaip sekasi. Nors toks kaltės jausmas niekam nepadės, nebent man pačiai, galėsiu jaustis, kad nesu savanaudė, kad rūpi ir kiti žmonės ir jautiesi šiek tiek už juos atsakingas.

  • Psichologija Esė
  • 2014 m.
  • 5 puslapiai (2817 žodžių)
  • Psichologijos esė
  • Microsoft Word 24 KB
  • Knygos esė Irvin D. Yalom knyga „Meilės budelis ir kitos psichoterapinės istorijos“
    10 - 3 balsai (-ų)
Knygos esė Irvin D. Yalom knyga „Meilės budelis ir kitos psichoterapinės istorijos“. (2014 m. Lapkričio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/knygos-ese-irvin-d-yalom-knyga-meiles-budelis-ir-kitos-psichoterapines-istorijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:29