Kognityvinių procesų įtaka agresijos raiškai paauglystės laikotarpyje


Psichologijos kursinis darbas.

Įvadas. Kognityvinių procesų samprata. Kognityvinė teorija, procesai. Agresijos samprata. Agresijos apibrėžimas. Agresijos atsiradimo priežastys. Agresyvus paauglys. Paauglystės samprata. Paauglystės apibrėžimas, mąstymo ypatumai. Paauglio poreikiai. Psichologiniai paauglystės sunkumai. Kognityvinių procesų įtaka agresijos raiškai paauglystės laikotarpyje. Išvados. Santrauka. Summary. Literatūros sąrašas.


Dauguma tyrėjų naudoja šį plačiai vartojamą apibrėžimą „Paauglystė – tai gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiųjų amžiaus. Ji trunka nuo fizinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis“ (Myers, 2000, p 113 – 114). Nėra konkrečiai ir visiškai apibrėžtos paauglystės chronologinės ribos, o tam turi įtakos nevienodas požiūris į šį laikotarpy įvairiose kultūrose. Taip pat, sunku nustatyti tikslią paauglystės periodizaciją dėl merginų ankstesnio brendimo, nei vaikinų (Navaitis, 2007). Sudėtingas perėjimas į suaugusiųjų pasaulį, įskaitant ir biologiniai pokyčiai bei agresyvų elgesį, brendimo laikotarpiu – paauglystė asocijuojasi su pavojingu laikotarpiu.

Galima teigti, kad agresija lemia daug veiksnių ir svarbu išsiaiškinti kokie kognityviniai procesai turi daugiausiai tam įtakos.

Anot šveicarų psichologo J. Piaget ( 1896-1980) žinios žmogui padeda paprasčiau prisitaikyti prie aplinkos. Kognityviniai procesai nėra tik tiesioginis smegenų brendimo rezultatas. Pačios žinios yra įgyjamos, o mąstymas tampa labiau sudėtingesnis dėl brandesnės vaiko tarpusavio sąveikos su aplinka. Piaget svarbiausia teorijos mintis, jog kiekvienas individas yra trokštantis žinių, aktyvus ir siekiantis išradingumo. Taip pat žmogus siekia susilieti su aplinka, ieško pasikeitimų, ir svarbiausia stengiasi interpretuoti įvykius. Vaikai ir suaugę žmonės nuolat dėliojasi ir persidėlioja savo žinias apie pasaulį, siekdami suteikti prasmę savo patirčiai ir susidėlioti savo žinias į nuoseklesnę struktūrą. Piaget išskyrė pagrindinius psichinius procesus, kurie lemia vaiko pažintinę raidą, tai adaptacija, asimiliacija, akomodacija ir pusiausvyra. Žmonės pagal šiuos procesus organizuoja savo mintis, kad jos turėtų kažkokią prasmę, svarbesnės yra atskiriamos nuo mažiau svarbių ir galiausiai sujungia vienas su kitomis. Taip pat žmonės adaptuoja savo mąstymą, kad lengviau būtų priimti naujas mintis, kadangi kiekviena patirtis suteikia naujos informacijos. Ši adaptacija vyksta dviem būdais – per akomodacija ir per asimiliacija (Žukauskienė, 2007, p. 59):

1.Asimiliacija – tai naujos informacijos prijungimas prie jau esančių pažintinių struktūrų.

2.Akomodacija – tai esančių schemų pakeitimas naujiems iššūkiams spręsti. Jai vykstant turi pasikeisti intelektualinė organizacija, kad priimtume naują idėją.

3.Pusiausvyra yra asimiliacijos ir akomodacijos tarpusavio santykis, kuris įgalina adaptaciją. Aplinka ir vaiko įgyti veiksmai turi būti pusiausvyri. Tokia būsena kelia naujus uždavinius, kuriems išspręsti neužtenka turimų galimybių. Tokiu atveju pusiausvyros netenkama ir reikia vėl iš naujo ją sugrąžinti. Taip įgaunama vidinė varomoji jėga, kurios dėka yra tobulinami intelektiniai sugebėjimai.

Dar ką išskyrė Piaget, tai keturias pagrindines pažintines raidos stadijas. Visos stadijos skiriasi savo pobūdžiu ir parodo naujus pažintinius gebėjimus, kurie kiekvienoje stadijoje yra skirtingi. Kūdikis masto vienaip (sensomotorinė stadija), ikimokyklinio amžiaus vaikas kitaip (priešoperacinė stadija), mokyklinio amžiaus dar kitaip (konkrečių operacijų stadija), o paauglys dar savaip (formalus operacinis mąstymas). Pats svarbiausias ir galutinis mąstymo raidos tikslas yra loginė pusiausvyra, ji pasiekiama formalaus operacinio mąstymo stadijoje. Visa vaiko mąstymo raida juda link formalaus operacinio mąstymo. Susiformavus jam (tai įvyksta paauglystėje ar jaunystėje), pasiekiamas aukščiausias mąstymo lygis. (Žukauskienė, 2007, p. 62)

Kalbant apie paauglius svarbiausias yra formalus operacinis mąstymas ir jo funkcijos. Jam būdingas sugebėjimas abstrakčiai mąstyti, neatsižvelgiant į konkrečius faktus. Dar yra žinoma apie kognityvines schemas, kad jos padeda lengviau suprasti situacijas ir numatyti įvykius.

  • Psichologija Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Gabrielė
  • 22 puslapiai (6466 žodžiai)
  • Universitetas
  • Psichologijos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 45 KB
  • Kognityvinių procesų įtaka agresijos raiškai paauglystės laikotarpyje
    10 - 2 balsai (-ų)
Kognityvinių procesų įtaka agresijos raiškai paauglystės laikotarpyje. (2017 m. Gegužės 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/kognityviniu-procesu-itaka-agresijos-raiskai-paauglystes-laikotarpyje.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 24 d. 22:42