Kohabitacija


Sociologijos referatas. Įvadas. Tradicinės šeimos modelio transformacija. Tradicinės šeimos modelis. XIX a. šeimos modelis. Nuo tradicinės iki postmodernistinės (šiuolaikinės) šeimos. Kohabitacijos priežastys ir pasekmės. Kohabitacija. Priežastys įtakojusios kohabitaciją. Kohabitacijos įtaka visuomenei. Vilniaus kolegijos studentų požiūrio į kohabitaciją empirinio tyrimo metodologija ir metodika. Tyrimo strategija. Taikytų metodų pagrindimas. Empirinio tyrimo duomenų analizė. Anketinės apklausos rezultatų analizė. Išvados. Literatūros sąrašas. Diagramų. Diagrama. „Ar gyvenate kartu su savo antrąja puse?“. Diagrama. „Kaip vertinate poras, kurios gyvena kartu nesusituokusios?“. Diagrama. „Nuomonė apie civilinę santuoką“. Diagrama „Respondentų nuomonė, kokį ilgiausią laiko tarpą pora gali gyventi kartu nesusituokus? Diagrama ,, Ar sutiktumėte gyventi neregistruotoje santuokoje? Diagrama ,, Kas įtakoja jūsų sprendimus, susijusius su gyvenimo partnerio ir bendro gyvenimo būdo pasirinkimu?”. Diagrama ,, Koks yra pagrindinis gyvenimo nesusituokus privalumas, palyginus su gyvenimu santuokoje?”. Diagrama. Ar tai, kad tėvai gyvena nesusituokę, daro įtaką vaiko raidai?”. Kohabitacija.


Temos Aktualumas. Šiuolaikinė visuomenė vis dažniau susiduria su kohabitacija – kai pora bendro gyvenimo pradžioje gyvena nesantuokinį gyvenimą, kitaip sakant „susimetus“. Tokios poros dažniausiai nėra pilnai įsipareigojusios savo antrajai pusei, yra blaškomos įvairiausių pagundų, turi daugiau laisvės ir bet kada, niekam netrukdant gali nutraukti santykius. Trumpiau tariant gyvenimas kohabitacijoje lemia santykių nestabilumą ir nerimtą požiūrį į šeimą. Iš vienos pusės tai atrodo puikus antrosios pusės išbandymas, būdas įsitikinti ar partneris yra tinkamas. Kita vertus dažnai tai rodo nerimtą požiūrį į šeimą, nes poros galiausiai taip ir nebesusituokia. Be to, tai lemia padidėjusį skyrybų skaičių, dėl kurio vis daugiau motinų vaikus augina vienos, vaikai auga nepilnose šeimose. Šiais laikais daugėja vaikų, kurie gyvena ne su biologiniais tėvais, įprasta, jog vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, jį augina pamotė/patėvis ar netgi seneliai. Galima teigti, jog tradicinė šeima nebėra viena iš pagrindinių vertybių, santuoka prarado savo galią. Lietuvos socialinių tyrimų centro atstovė Aušra Maslauskaitė teigia, jog tradicinis šeimos kūrimo modelis pastaraisiais dešimtmečiais pasikeitė. Statistika rodo, jog šiomis dienomis net 80% porų Lietuvoje pradeda gyvenimą kartu nesusituokę. Mūsų nuomone ši tema yra aktuali šiuolaikiniai visuomenei, ypač jaunimui. Mums įdomu ką verčiau riktųsi jauni žmonės dabar: santuoką ar nesantuokinį gyvenimą, ir kaip tai gali įtakoti tolimesnę šeimos raidą.

Darbo problema: Kokią įtaką jaunimo požiūriui į šeimos vertybes daro kohabitacija?

Darbo objektas: Vilniaus kolegijos studentų požiūris į šeimos vertybes.

Darbo tikslas: Išsiaiškinti kaip pasikeitė jaunimo požiūris į šeimos vertybes.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti tradicinės šeimos vertybes;

Palyginti skirtingų laikų jaunimo požiūrį į šeimos vertybės;

Išsiaiškinti kohabitacijos priežastis ir pasekmės;

Išanalizuoti ir aprašyti empirinio tyrimo rezultatus;

Apibendrinti tyrimo sklandą, eigą ir rezultatus, pateikiant išvadas ir pasiūlymus.

Šiame skyriuje bus analizuojamas tradicinis šeimos modelis, vyrų ir moterų pareigos, santuokos įtaka sutuoktinių gyvenime, šeimos tradicijos, remiantis istoriniais pavyzdžiais, ankstesnių laikų (XIX a. ir XX a.) žmonių supratimu apie santuokos svarbą ir šeimos reikšmę, jos vertybes. Taip pat analizuosime kaip visa tai pasikeitė šiomis dienomis, kokią vietą savo gyvenime jaunimas skiria šeimos kūrimui ir santuokai, kuris gyvenimo būdas (santuokoje ar kohabitacijoje) jiems yra priimtinesnis.

Iš lotynų kalbos išvertus, žodis „tradicija“ reiškia perdavimą, pasakojimą. Tradicija – tai „istoriškai susidarančių ir įsitvirtinančių kultūros formų – papročių, vaizdinių, simbolių, idėjų – perdavimas iš kartos į kartą, lemiantis tautos kultūros išlikimą.“ Tai nusako, jog tradicinė šeima yra senųjų kartų palikimas mūsų tautai, kuris sudėtyje turi būti abu tėvai ir vaikai. Šis palikimas moko šiuolaikinius žmones kaip harmoningai sugyventi šeimoje. Apmaudu, tačiau šiomis dienomis tradicinis šeimos modelis sparčiai praranda prasmę ir smunka žlugimo ribos link. Formuojasi naujas moderniosios šeimos modelis, priešingas tradicinei šeimai, kuri metų metus buvo darnios šeimos pavyzdys. Taigi kaip transformavosi šeimos paveikslas nuo XIX a.?

Šeima XIX a. neturėjo stiprių emocinių ir psichologinių ryšių, porų sąjungą lėmė materialinė padėtis ir giminės grandies pratęsimo būtinybė. Tais laikais jausmai niekam nekėlė didelio susijaudinimo, santuoka buvo kaip pareiga. Asmeninis viso gyvenimo turtas buvo kaupiamas iki pat vedybų, o antra pusė išrinkta tėvų be vaiko nuomonės ar sutikimų. Sutuoktinis dažniausiai buvo renkamas atsižvelgiant į jo postą, turimas žemes ar turtus, tai garantuodavo gerą giminės grandies ateitį. Toks besąlygiškas vaikų paklusnumas tėvams rodo, jog vaikai buvo išauklėti teisingai ir pilnai atsidavę tėvų norams. XIX a. žmonės tuokdavosi jauni, ypač merginos. Tėvai jas išleisdavo dažnai už daug vyresnių vyrų ankstyvoje paauglystėje, nespėjusių pažinti gyvenimo ir galbūt net nepasiruošusių šeimos kūrimui. Tuo laiku 20-metės merginas jau galima buvo vadinti senmergėmis. Svarbiausia moters pareiga – palikuonių gimdymas. Dėl to merginos gimdydavo jaunos, vos susituokusios. Ideali šeima buvo ta, kurioje moteris kuria namų židinį, paklūsta vyrui, nes to meto moterys neturėjo jokių teisių, o vyrai atstovavo visuomeniniam gyvenimui, nebuvo pilnai atsidavę šeimai taip, kaip buvo atsidavusios moterys. Šeimai buvo svarbu užauginti išsilavinusį ir išauklėtą vaiką. XIX a. vyravo glaudūs šeimos ir katalikų bažnyčios santykiai, žmonės vertindavo santuoką dėl religinių įsitikinimų, skyrybos buvo netoleruojamos taip pat, kaip neištekėjusios moterys, nevedę vyrai ar pavainikiai, jie neturėjo teisių visuomenės gyvenime. Taigi, XIX amžiuje sukurti šeimą prilygo pareigai. Nors šeimos buvo kuriamos materialiems tikslams, nekreipiant dėmesio į psichologinį sutuoktinių ryšį, šeima privalėjo būti darni, išlaikyti harmoniją. Jos sudėtis: abu tėvai, gerai išauklėti vaikai. Skyrybos visuomenėje buvo neteisėtos ir nepripažintos.

  • Sociologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (3563 žodžiai)
  • Kolegija
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 919 KB
  • Kohabitacija
    10 - 9 balsai (-ų)
Kohabitacija. (2015 m. Gruodžio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/kohabitacija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 08:06