Kolegija ir socialinė aplinka bendravimas ir bendradarbiavimas


Sociologijos magistro darbas. Įvadas. Aukštosios mokyklos veikla. Ir socialinė aplinka. Šiuolaikinio aukštojo mokslo ypatumai. Žinios. Aukštoji mokykla ir socialinė aplinka. Kolegijos ir jų paskirtis. Kolegijos ir socialinės aplinkos bendradarbiavimo galimybės. Respondentų charakteristika. Tyrimo tikslas ir respondentų charakteristika. 4 lentelė. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal pedagoginės veiklos pobūdį. Tyrimo metodika. Kolegija ir socialinė aplinka. Socialinės aplinkos dalyvių įtaka. 9 lentelė. Nuomonių pasiskirstymas apie mokyklos ir socialinės aplinkos bendradarbiavimo esmę. Mokyklos integracijos į socialinę aplinką pobūdis. Mokyklos ir socialinės aplinkos sąveikos principai. Mokyklos aktyvumas socialinėje aplinkoje. Mokyklos ir socialinės aplinkos sąveikos modelis. Mokyklos ir socialinės aplinkos bendravimo nauda. Socialinių institucijų veiklos įvertinimas. 11 lentelė. Nuomonių pasiskirstymas apie visuomenės įtaką mokyklai. Kolegijos ir socialinių partnerių bendradarbiavimo modelis. Universitetai. Valdžios institucijos. Verslo įmonės. Užsienio ugdymo institucijos. Bendrojo lavinimo mokyklos. Švietimo ir mokslo ministerija. Nevyriausybinės organizacijos. Šeima. Išvados. Rekomendacijos. Literatūra. Priedas.


Šiame magistro studijų baigiamajame darbe atliktas aukštosios neuniversitetinės mokyklos (kolegijos) ir kitų socialinių institucijų bendradarbiavimo ir bendravimo sistemos tyrimas. Tyri-mo objektu buvo pasirinkta kolegijos ir kitų jos socialinės aplinkos institucijų sąveika (ryšiai).

Pirmoji darbo dalis skirta mokslinės literatūros ir galiojančių teisinių-norminių aktų analizei - teoriniam mokslinio tyrimo pagrindimui. Čia aukštoji mokykla analizuojama kaip mokslo reiš-kinys ir organizacija, nagrinėjami jos galimi ryšiai su kitomis socialinės aplinkos institucijomis. Antroji dalis skirta aukštosios mokyklos socialinės aplinkos tyrimo metodologiniam pagrindimui, tiriamųjų charakteristikų, įtakojusių mokslinio tyrimo rezultatus, aptarimui. Trečioje dalyje pateikiama atlikto tyrimo duomenų kiekybinė ir kokybinė analizė. Remiantis šia analize išryškinama, jog Kolegija yra ypatinga organizacija, kurios speciali socioedukacinė misija regione ir taikomoji veikla turi sąlygoti ypač dėmesingą ir atsargų šios institucijos bendravimo su kitais socialinės aplinkos partneriais vertinimą. Ketvirtojoje dalyje formuojamas Kolegijos ir kitų socialinės aplinkos institucijų bendradarbiavimo modelis bei siūlomos perspektyvinės šių institucijų bendradarbiavimo galimybės.

Darbas baigiamas išvadomis, kurios galėtų būti naudingos socialinių reiškinių moksliniam pažinimui. Pateikiamos rekomendacijos galėtų paskatinti kolegijas imtis konkrečių veiksmų tiriant ir plėtojant savo bendravimo ir bendradarbiavimo galimybes su kitomis socialinėmis institucijomis.

Kolegija ir socialinė aplinka bendravimas ir bendradarbiavimas. (2013 m. Lapkričio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/kolegija-ir-socialine-aplinka-bendravimas-ir-bendradarbiavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 10:02