Kolektyvo sutelkimas


Vadybos referatas. Įvadas. Darbuotojų motyvacijos teorijos. Darbo organizavimas ir vadovo vaidmuo organizacijoje. Atlygio sistema. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas – išanalizuoti kolektyvo sutelkimo principus.

Darbo uždaviniai:

Aptarti darbuotojų motyvacijos teorijas;

Išanalizuoti darbo organizavimą ir vadovo vaidmenį organizacijoje;

Išanalizuoti atlygio sistemą.

Valdymas – sąvoka, plačiai nagrinėjama įvairių teoretikų. Valdymas pasireiškė dar prieš mūsų erą graikų filosofo Aristotelio (384 –347 pr. m. e.), taip pat italų politinio veikėjo ir filosofo Nicollo Machiavelio (1469-1527 m.) veikaluose. Platonas kartais minimas taip pat valdymo stilių pradininkas, nes išskyrė 4 valdymo santvaras: timokratiją, oligarchiją, demokratiją, tironiją, pagal kurias atitinkamai yra išskirtos vadovų rūšys: timokratas, oligarchas, demokratas ir tironas (Platonas). F.S. Butkus apie Platono santvarkas kalbėjo: „ su vadovo elgsena tiesiogiai galima susieti tik demokratiją ir tironiją, nors esminių pastarosios bruožų šiuolaikinėje civilizuotoje visuomenėje vargu ar galima aptikti.“ Autorius taip pabrėžia Platono valdymo santvarkų neatitikimą šiuolaikiniam pasauliui. Šiais laikais apie valdymą galima kalbėti įvairiomis prasmėmis, priklausomai nuo gyvenimo situacijos ir srities, tai gali būti: namų ūkio valdymas; automobilio kaip mechanizmo valdymas; ekonominės padėties valdymas; naujųjų technologijų valdymas; valdymas to, kas nesusijęs su gamtiniais, nuo žmonių nepriklausančiais reiškiniais, kurių suvaldyti neįmanoma (pvz. audros, potvyniai, žemės drebėjimai, lietus, rūkas ir t.t.). [2].

Nuo senų laikų manoma, kad kolektyvo sutelkimo pagrindas – vadovas. Vadovo valdymas neatsiejamas nuo darbuotojų motyvacijos. Vadovas remdamasis savo žiniomis, gebėjimais, kompetencija sukuria darnų kolektyvą. Kolektyvo sutelkimui svarbiausia pasitikėjimas ir pagarba visam kolektyvui, todėl vadovas, norėdamas pagerinti organizacijos veiklos rezultatus, kolektyvo bendradarbiavimą, turi sugalvoti nemažai būdų, kad pasiektų tikslą – kolektyvo sutelkimą. Motyvacijos atsiradimas XX a. III dešimtmetyje sietinas su

yra itin svarbi organizacijos valdyme siekiant kokybiškų darbo rezultatų – valdant, rezultatas ne visada bus pasiektas, jeigu pavaldinys negaus grįžtamojo ryšio jo interesams ir poreikiams.[3].

Vadovai, siekdami motyvuoti darbuotojus, turėtų suteikti jiems galimybę patenkinti pagrindinius poreikius tokiu būdu, kad tai padėtų pasiekti ir visos organizacijos tikslus. Tačiau negalima nepaisyti ir vadovo įgaliojimų ribotumo darbuotojų poreikių tenkinimo srityje. Viešajame sektoriuje institucijų biudžetas yra vienas didžiausių barjerų, ribojančių vadovų galias tenkinant ne tik pirminius, bet ir augimo poreikius (vertinimo sistemos, kuri yra reglamentuota įstatymų ir griežtai formalizuota, trūkumai).[7]

Šeši pagrindiniai požiūriai turėjo įtakos turėjo įtakos šiuolaikinio supratimo apie motyvaciją, apie tai, kas ir kaip motyvuoja darbuotojus, formavimui: Maslow poreikių teorija (1943), Skinnerio pastiprinimo teorija (1953), Herzbergo dviejų veiksnių teorija (1959), Locke‘o tikslų nustatymo teorija (1960), Vroomo lūkesčių teorija (1964), Adamso teisingumo teorija (1965).(1,85)

Pasak A. Maslow, žmogaus gyvenimą ir jo veiklą sąlygoja įvairūs poreikiai, kuriuos jis suskirstė į penkias grupes ir du lygius : žemesniajam lygiui priklauso egzistenciniai (arba fiziologiniai) bei saugumo (fizinio ir psichologinio), o aukštesnio lygio poreikiams priklauso socialiniai (bendravimo), ego (arba pagarbos) ir saviaktualizacijos (arba saviraiškos) poreikiai.

Vėliau Maslow poreikių piramidė vis aukštėjo, ją išplėtojo A. Chapmanas pridėdamas dar dvi poreikių grupes. Aukščiau pagarbos poreikių atsirado pažinimo (žinių troškimas, prasmė, savimonė) ir estetiniai (grožis, forma) poreikiai. 1990 m. ši piramidė buvo dar kartą papildyta – virš saviraiškos poreikių atsirado viršiimo (pagalba kitiems pažinti save, parodyti savo gebėjimus) poreikių laiptas.

Antroji motyvacijos teorija – Skinnerio pastiprinimo teorija. Skinnerio pastiprinimo teorija teigia, jog nereikia tyrinėti poreikių, bet būtina tyrinėti elgesio padarinius, kadangi darbuotojas noriai dirbs tik tą darbą už kurį gavo pagyrimus, o veiklos, kuri sukėlė neigiamas emocijas, jis nekartosiąs. Ši teorija teigia, kad pastiprinimas gali būti dviejų rūšių: pozityvus (susijęs su teigiamas emocijas keliančiais rezultatais) arba negatyvus (susijęs su neigiamas emocijas keliančių sąlygų ar rezultatų panaikinimu). Taigi Skinnerio pastiprinimo teorija teigia, jog viskas priklauso nuo rezultatų ir sąlygų. Jei darbuotojas darbe jaučiasi laisvai, užtikrintai, gauna jį tenkinantį atlygį ir jam tai kelia teigiamas emocijas, vadinasi – jis dirba našiau ir sėkmingiau.(1,88)

  • Vadyba Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (4118 žodžių)
  • Universitetas
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 53 KB
  • Kolektyvo sutelkimas
    10 - 5 balsai (-ų)
Kolektyvo sutelkimas. (2016 m. Sausio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/kolektyvo-sutelkimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 20:30