Komercine teisė Lietuvoje


Imone teise konspektas. Teise i atvaizda prezentacija. Komercinės teisės šaltiniai lietuvoje. Darbo ir komercine teise. Imonių teisės konspektai. Komercine teise privatine. Komercines teises vystymasis lietuvoje.

Teisės konspektas. Komercinės teisės (kt) sąvoka. Komercinė teisė kaip civilinės teisės dalis. Komercinės teisės (kt) sąvokos analizė. Valstybėse, kur įsitvirtinęs monizmas, kt kaip savarankiška teisės šaka neišskiriama, teigiant, kad tai ct dalis. Kt yra ct dalis. Čia yra vienas kodeksas, o atskiro įstatymo, reglamentuojančio kt, nėra. Komercinės teisės vystymosi etapai. Privatinė ir viešoji teisė. Jų įtaka, santykis su kt. Komercinės teisės raida. Lietuvos kt raida. Tarybinė (sovietinė) kt. Šiuolaikinės kt vystymosi tendencijos. Įmonių teisė. Įmonių interesų turėtojų ir pelno maksimizavimo teorijos. Įmonių ir įmonių teisės raida. Europos sąjungos (es) teisė. Es įmonių teisės šaltiniai. Įmonių direktyvos ir reglamentai. Įmonių rūšys pagal atskiras valstybes. Įmonių pasirinkimo kriterijai. Įmonės kaip juridiniai asmenys. Pagrindiniai ja požymiai. Ja pavadinimas. Atskiras turtas. Įmonės veiklos laikotarpis. Įmonės steigėjai. Įmonės steigimas. Įmonių įregistravimas pagal naująjį ck. Įmonių organai.


Pelno, kaip tikslo, siekimas – nėra teisinga sąvoka, todėl geriau ir teisingiau sakyti “privačių interesų tenkinimo siekimas”. Privačius interesus tenkina ne tik pelnas ir nauda nėra vien tik pelnas.

Komercija – tai nuolatinių veiksmų atlikimas, kuriais siekiama tenkinti privačius interesus.

Civilinė teisė (CT) neskirsto veiklos ir veiksmų į komercinius ir į nekomercinius. Prekyba gali būti tiek komercinė, tiek nekomercinė. CT prasme nesvarbu, ar sandoriu siekiama užsidirbti ar ne ir pan. Tačiau yra tam tikros ypatybės, pvz.:

Komercinis atstovavimas. Bet tai siejama ne su tikslu, o su ta aplinkybe, kad tai nuolatinė veikla.

Vartojimo sutartys. Čia nesvarbu, kokiais tikslais jos sudaromos (ar pasipelnyt, ar ne). svarbu tai, kad viena pusė yra silpnesnė.

CK 2.77 str. nustato, kad JA (ir FA taip pat) gali užsiimti bet kokia veikla, išskyrus tą, kuriai įstatymų numatytais atvejais reikalingas specialus leidimas (licencija).

Ypatybė yra ta, kad viešieji JA gali įgyti tik tas civilines teises ir pareigas, kurios atitinka jų veiklos tikslą. Privatūs asmenys – pelno siekimas, jie gali užsiimti bet kokia veikla, pvz., miškininkyste, ir siekti tikslo arba jo nesiekti.

KT kaip studijų sritis (tai subjektyvus sprendimas; universiteto vadovybė nusprendžia, kad turi būti tokia disciplina).

Teisės šaka – tai teisės normų grupė, jungianti teisės normas, reguliuojančias tam tikrą visuomeninių santykių rūšį (vienarūšius santykius) jai būdingu metodu (vieningu metodu).

Konstitucinė teisė – tai visų teisės šakų pagrindas. Kitų trijų bazinių teisės šakų metodai yra skirtingi. Šios 4 bazinės teisės šakos yra pagrindas kitoms teisės šakoms (specialiosioms). Kompleksines teisės šakas sudaro įvairių teisės šakų institutai, kurių normos reguliuoja tapačius ar panašius visuomeninius santykius.

Viena iš teorijų yra tokia, kad KT yra kompleksinė teisės šaka. Ji turi tokių teisės institutų, kurie įeina į kitas teisės šakas: JA, įmonės (CT), mokesčiai (MT), apskaitos dalykai (FT), kai kurios baudžiamos veikos (BT)). Tačiau yra BET: kai buvo kalbėta apie teisės šaką, teigta, kad ji reguliuoja vienarūšius santykius vieningu metodu. Metodas – tai teisinio reguliavimo režimas, tai visuma priemonių, kuriomis reguliuojami teisiniai santykiai. Teisinio reguliavimo režimas gali būti dvejopas:

Šių dviejų metodų tarpusavio sąveikoje gali atsirasti kiti teisinio reguliavimo režimai. Svarbu, kad toje pačioje šakoje metodas būtų vieningas. Kyla klausimas, ar visi KT institutai reguliuojami tuo pačiu, vieningu metodu?

KT reguliavimo dalykas – tai visuomeniniai santykiai, atsirandantys siekiant privataus intereso (pelno) (tie interesai turi būti teisėti; verslas yra tai, kas teisėta). Čia įeina labai įvairūs santykiai. Reikia žiūrėti į CK, BK, mokesčių įstatymus. Ar visi tie santykiai reguliuojami tuo pačiu metodu? Jei keliam klausimą, ar tie santykiai apima tokią plačią santykių grupę, ir atsakom, kad taip, tuomet klausimas – ar metodai yra skirtingi? BT, FT, Adm.T, CT metodai yra skirtingi. Taigi nesigauna kalbėti apie vieningą metodą. Kompleksinės teisės šakos požymis – tas pats reguliavimo metodas, tačiau tai KT netinka, nes čia veikia skirtingi metodai. Reikia siaurinti reguliuojamų santykių sritį.

Kalbant apie asmeninius neturinius santykius, ar gali tokie santykiai atsirasti siekiant privačių tikslų? KT lyg ir gali būti asmeniniai neturtiniai, susiję su turtiniais, santykiai. Bet ar galima tapatinti KT su CT? Šiuo atveju reik siaurinti santykių sritį. Pvz., įmonių teisė (JA steigimas) – koks čia metodas? Metodas tas pats, kaip ir CT. Ypatybių čia nėra, nėra jokio skirtumo. Galbūt tada reik išskirti teisės šaką, atsižvelgiant į visuomeninius santykius, siekiant privačių interesų? Bet vien tik santykiai nėra pagrindas išskirti teisės šaką.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 38 puslapiai (21798 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 94 KB
  • Komercine teisė Lietuvoje
    10 - 1 balsai (-ų)
Komercine teisė Lietuvoje. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/komercine-teise-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:23