Komercinės įmonės „Aibė“ finansinis auditas


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Auditas. Audito apžvalga. Finansinis auditas. Finansinio audito etapai. Atsargų auditas. Pasirengimo atsargų auditui darbo eiga. Atsargų apskaitos būdų įvertinimas. Auditoriaus ir įmonės vadovybės atsakomybė ir veiksmai darant atsargų auditą. Finansinis auditas įmonėje „Aibė“. Informacija apie įmonę. Audito rizika ir jos vertinimas. Atsargų vidaus audito programa. Įmonės vertinimas – auditavimas. Auditoriaus išvada komercijos įmonės „Aibė” vadovui. Išvados. Informacijos šaltiniųsąrašas. Priedai.


Darbo tikslas: nustatyti ar įmonėje atsargų likutis atitinką finansinėje atskaitomybėje pateiktą informaciją.

Pateikti nuomonę ar įmonėje „Aibė“ atsargos atitinka finansinėje atskaitomybėje užregistruotą faktą.

Būtinumas ir reikšmė. Audito reikalingumą sąlygoja keletas priežasčių. Viena iš jų patikimos, tikros ir teisingos finansinės apskaitos informacijos poreikis. Įmonės išleidžia ir perka akcijas, perka ir parduoda skolon prekes, ima bei teikia paskolas, atlieka daugybę kitų operacijų. Šie sandoriai reikalauja patikimos finansinės informacijos. Įmonių finansines ataskaitas, t.y. finansinę atskaitomybę, rengia tų įmonių atsakingi darbuotojai. Jų negalima laikyti nešališkais asmenimis. Tokia padėtis sudaro sąlygas interesų konfliktui tarp informacijos rengėjų ir jos vartotojų. Situaciją interesų konfliktui rastis gali sąlygoti vadovybės šališkumas pateikiant finansinę atskaitomybę, informacijos vartotojų nutolimas nuo įmonės rengiamos informacijos ir pagaliau pačios finansinės atskaitomybės sudėtingumas, reikalaujantis specifinių žinių.

Paprastai vidaus ir išorės informacijos vartotojai neturi galimybės įsitikinti, ar įmonės ūkines operacijas atlieka laikydamasi įstatymų, ar finansinė atskaitomybė teisingai jas atskleidžia. Daugelis informacijos vartotojų negali prieiti prie pirminių dokumentų, neturi reikiamos kvalifikacijos ir patirties. Jiems telieka pasikliauti finansine atskaitomybe, atspindinčia įmonės veiklą.

Įvairios ūkinės operacijos, finansiniai sandoriai, kuriuos atlieka įmonė, yra sudėtingi. Teisingai juos įvertinti gali tik profesionalūs specialistai, suprantantys ekonominę tų sandorių esmę.

Finansinės informacijos vartotojams (akcininkams, įmonių vadovams, bankams, verslo partneriams, potencialiems investuotojams ir pan.), norintiems priimti teisingus sprendimus, reikia ne bet kokios, o patikimos informacijos. Taip atsiranda audito poreikis. Audito specialistai, atlikdami nepriklausomą finansinės atskaitomybės įvertinimą ir pateikdami išvadą apie jos tikrumą ir teisingumą, suteikia informacijai didesnį patikimumą, mažina vartotojų informacinę riziką. Auditoriai tampa nešališkais teisėjais, tarpininkais tarp finansinės atskaitomybės rengėjų ir tos atskaitomybės vartotojų.

Audito patikimumas - objektyvumas. Auditas turi būti objektyvus, t.y. jis turi būti objektyviai įvertinti įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, atskleisti teigiamus ir neigiamus veiksnius, tikrąją padėtį. Finansiniam (teisėtumo) auditui nustatomas 95 proc. audito patikimumo lygis. Auditoriai reikšdami nuomonę turi būti 95 procentais tikri, kad finansinėje atskaitomybėje nėra reikšmingų klaidų ir neatitikimų. Audito patikimumas gaunamas iš trijų šaltinių: įgimto, kontrolės ir savarankiško patikimumo. Įgimtas patikimumas gaunamas planavimo metu įvertinus įgimtą riziką. Kontrolės patikimumas gaunamas įvertinus vidaus kontrolę. Savarankiškas patikimumas gaunamas atlikus savarankiškas audito procedūras. Taikant audito patikimumo modelį auditoriui sudaroma statistinės matematikos metodais pagrįsta galimybė efektyviausiu būdu gauti pakankamus ir patikimus audito įrodymus audito išvadai pagrįsti.

Atsargų kontrolę tikslinga pradėti nuo saugojimo sąlygų ir užpajamavimo bei išdavimo tvarkos patikrinimo. Prieš tikrinant vertybių užpajamavimą pagal mokėjimo dokumentus reikia nustatyti, už kokį kiekį vertybių sumokėta. Paskui tikrinama, už kokią sumą gauta ir užpajamuota vertybių. Ypač atsargiai reikia tikrinti tas vertybes, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai gali būti naudoja mos buityje. Pasirenkant tikrintinas atsargas, atsižvelgiama į tai ar jos – brangios, ar galima transportuoti, perduoti. Jeigu yra apmokėtos sumos ir gautų vertybių vertės skirtumas, tai reikia aiškintis, kodėl taip atsitiko.

Atidžiai peržiūrint gavimo dokumentus, galima išaiškinti, taisymus. Paaiškėjus tokių faktų reikėtų atlikti priešpriešinius patikrinimus tiekėjo įmonėje ir nustatyti išduotų vertybių pavadinimus ir kiekį. Atsargų išdavimą iš sandėlio ir jų naudojimo kontrolę tikslinga pradėti nuo nustatytų sunaudojimo limitų teisingumo patikrinimo. Toliau reikia tikrinti, ar laikomasi vertybių išdavimo limitų. Atliekant materialinių vertybių sunaudojimo kontrolę, negalima apsiriboti patikrinimu, ar yra pateisinamieji dokumentai. Reikia patikrinti faktinį vertybių sunaudojimą, normas, atliekamų darbų apimtis. Tokia metodika leidžia sumažinti darbo sąnaudas, padidinti kontrolės tikslumą, nuodugniau tikrinti tik tuos barus ir tas vertybes, kur buvo rasta daugiausia skirtumų. Ji bus naudinga atliekant tolimesnius atsargų auditavimo darbus.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Vilma
  • 28 puslapiai (6187 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 71 KB
  • Komercinės įmonės „Aibė“ finansinis auditas
    10 - 3 balsai (-ų)
Komercinės įmonės „Aibė“ finansinis auditas. (2017 m. Balandžio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/komercines-imones-aibe-finansinis-auditas.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 18 d. 09:12