Komerciniai bankai ir jų vaidmuo ekonomikoje komerciniai bankai Lietuvoje


Bankininkystės referatas.

Įvadas. Darbo objektas komerciniai bankai. Darbo tikslas išanalizuoti kas yra komerciniai bankai, jų vaidmenį ekonomikoje ir komercinius bankus Lietuvoje. Darbo uždaviniai. Išanalizuoti komercinio banko sąvoką. Atskleisti komercinio banko vaidmenį ekonomikoje. Aptarti komercinius bankus Lietuvoje. Tyrimo metodai mokslinės ir kitos literatūros analizė. Komerciniai bankai ir jų atliekamos funkcijos bankų sistemoje. Komercinių bankų vaidmuo ekonomikoje. Komerciniai bankai Lietuvoje ir jų veiklos apžvalga. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas: išanalizuoti kas yra komerciniai bankai, jų vaidmenį ekonomikoje ir komercinius bankus Lietuvoje.

Bankas (angl. bank) – finansų institucija, priimanti indėlius iki pareikalavimo ir teikianti komercines paskolas

Pagal Lietuvos banko normatyvus likvidumo rodiklis apskaičiuojamas: Likvidumo rodiklis=Likvidus turtas/Einamieji banko įsipareigojimai

V. Kasputytės – Šarkauskienės nuomone, bankams likvidumas svarbus dar ir dėl šių priežasčių:

M1 pinigai − grynieji pinigai (valiuta), esantys cirkuliacijoje + čekiniai indėliai (debetinės korteles, einamosios saskaitos)+ kelioniniai čekiai;

M2 pinigai − M1 pinigai + taupomieji ir trumpalaikiai terminuoti indėliai;

L pinigai − M3 pinigai + kitas turtas (patvirtinti banko vekseliai, obligacijos,...)

Komerciniams bankams paskolą suteikiant čekiu, šie sukuria pinigus, t.y. padidina pinigų pasiūlą, nes čekiniai indėliai yra pinigų M1 sudedamoji dalis. Plečiantis kreditui, sukurima didžioji pingų M1 dalis.

Išsivysčiusių rinkos ekonomikos valstybių komerciniuose bankuose grynieji pinigai sudaro iki ½ M1 pinigų pasiūlos. Bankų sukurti čekiniai indėliai – svarbiausias pinigų oasiūlos elementas. Čekinių pinigų apimtis priklauso nuo grinųjų pinigų privalomųjų atsargų normos bankų sistemoje. Todėl centrinis bankas pinigų kiekio apyvartoje pokytį reguliuoja keisdamas privalomųjų atsargų normą.

Idėliu multiplikatorius – parodo papildomų indėlių pokyčio ir privalomųjų atsargų pokyčio santykį.

Idėlių multiplikatoriaus modelis yra supaprastintas pinigų pasiūlos modelis, kuriame atsižvelgiama tik į privalomųjų atsargų normos lygį, reguliuojama centrinio banko. Iš tikrųjų sprendžiant pinigų pasiūlos kitimo klausimus, ne visusu procesus, kurie turi didelį poveikį pinigų kiekiui šalyje, reguliuoja centrinis bankas. Pavyzdžiui, susiduriama sus situacija, kai:

2. gautos bankinės paskolos dalis gali patekti i grynųjų pinigų apyvartą, kai išrašomas ne visos paskolos sumos čekis, o likutis paimamas grynaisiais pinigais;

Šios situacijos rodo, kad svarbu atkreipti dėmesį į grynųjų pinigų vaidmenį nustatant pinigų pasiūlą, todėl sudaromas pinigų multiplikatoriaus modelis.

Parasrumo sumetimais tariama, kad pinigų pasiūlą sudaro grynųjų pinigų C ir indėlių D suma. Pinigų multiplikatorius yra didesnis už 1, todėl apyvartinių pinigų suma yra didesnė negu pinigų pagrindas.

Komerciniai bankai Lietuvoje veikia nuo nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvoje veiklą pradėjo vykdyti ir Europos Sąjungos bankai, neįsteigę filialo, taigi Lietuvos bankai susiduria su didele konkurencija tiek šalies viduje, tiek ir iš užsienio. Dėl šios priežasties, anksčiau savarankiškai veikę Lietuvos bankai įsijungė į užsienio bankų grupes arba buvo perpirkti užsienio kapitalo.

Komerciniai bankai, tiesiogiai negamina materialinių vertybių, o tik aprūpina ūkio subjektus finansiniais ištekliais ir organizuoja jų srautus.

  • Bankininkystė Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Tautvile
  • 15 puslapių (2484 žodžiai)
  • Universitetas
  • Bankininkystės referatai
  • Microsoft Word 171 KB
  • Komerciniai bankai ir jų vaidmuo ekonomikoje komerciniai bankai Lietuvoje
    10 - 2 balsai (-ų)
Komerciniai bankai ir jų vaidmuo ekonomikoje komerciniai bankai Lietuvoje. (2017 m. Spalio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/komerciniai-bankai-ir-ju-vaidmuo-ekonomikoje-komerciniai-bankai-lietuvoje.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 25 d. 09:59