Komercinio banko veiklos rizika


Finansų savarankiškas darbas.

Įvadas. Komercinio banko veiklos rizika. Rizikos samprata. Bankų rizikos tipai ir rūšys. Kredito rizika. Likvidumo rizika. Komercinio banko rizikos valdymas. Banko rizikos analizės būdai. Banko rizikos įveikimo priemonių tipai. Banko rizikų valdymo organizavimas. Kredito rizikos valdymas. Likvidumo rizikos valdymas. Išvados. Literatūra ir šaltiniai.


Temos aktualumas. Komerciniai bankai tai tradiciniai bankai, teikiantys finansinio tarpininkavimo bei susijusias paslaugas tiek individualiems, tiek verslo klientams. Komercinio banko veiklos esmė – piniginių operacijų vykdymas. Rizikos sąvoka apibrėžiama kaip nesėkmės tikimybės, galimų praradimų pavojų. Banko veikloje rizika yra neišvengiamas dalykas, nors ir kaip nenorimas. Dažniausiai rizika bankuose turi neigiamą reikšmę, t.y. nuostoliai, tačiau rizika gali būti ir teigiamas dalykas, nes rizika skatiną veiklą.

Tyrimo problema. Kaip vykdoma komercinio banko veiklos rizika ir jos valdymas?

Tyrimo objektas. Komercinio banko veiklos rizika.

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti komercinio banko veiklos rizika ir nustatyti rizikos mažinimo būdus.

Atskleisti komercinio banko veikloje esamas rizikas teoriniu aspektu.

Pateikti komercinio banko rizikos valdymą.

Išanalizuoti kredito ir likvidumo rizikas.

Vidinės rizikos ir I eilės išorinės rizikos skiriamasis bruožas toks, kad jos gali būti kontroliuojamos. Vidinė (valdymo) rizika susijusi su banko personalo pasirengimo, naudojamos technikos, technologijos lygiu, banko įvaizdžiu ir pan. I eilės išorinė rizika – tai rizika kurios lygis priklauso nuo bankų sistemos lygio ir jos teisinio reguliavimo. II eilės išorinė rizika priklauso nuo dar budresnių išorinės rizikos sąlygų – ekonominės, socialinės situacijos šalyje. Tačiau kiek kitokį komercinių bankų rizikos rūšys pateikia Amalendu Ghosh (2012), šis ekonomistas išskiria tokias pagrindinės rizikos rūšis: kredito rizika ir operacinė, ofšorinės bankininkystės ir įvykių rizika, rinkos rizika, teisinė bei pinigų plovimo priemonių rizika. Bessis (2008) skiria tokias rizikos rūšis: kredito rizika, palūkanų normų rizika, rinkos rizika, likvidumo rizika, operacinė rizika ir valiutų kursų rizika. Galima rasti labai daug kitokių bankų rizikos klasifikavimų, nes kiekvienas autorius vis kitokią pabrėžia įvairios rizikos svarbą. Kiti autoriai išskiria kredito riziką, partnerystės riziką. Likvidumo riziką, mokėjimų riziką, rinkos arba kainos riziką, kuri apima valiutos kursų riziką ir palūkanų normos riziką, kapitalo riziką, operacinė riziką ir politinę riziką. Taigi komercinį banką veikia įvairi rizika. Daugelis autorių, išskiria skirtingas komercinių bankų patiriamas rizikos rūšis, tačiau skirtumai nėra esminiai.

Kredito rizika yra viena iš reikšmingiausių rizikos rūšių ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų pasaulio šalių komercinių bankų, nes paskolų portfelis paprastai sudaro pačią didžiausią banko aktyvų dalį ir potencialūs kredito rizikos nuostoliai gali būti labai dideli. Suteikdami klientui paskolą finansų institucija visuomet susiduria su ateities neapibrėžtumu ir rizikuoja laiku ar apskritai neatgauti klientui suteiktų lėšų bei suderėtų palūkanų. Todėl prieš suteikdamos paskolą finansų institucijos iš klientų reikalauja pateikti paskolos grąžinimo užtikrinimo priemones, nustato rizikingų paskolų palūkanų normos maržas, atitinkančias klientų riziką ir pan. (Gudelytė, Valužis. 2012).

Kredito rizika – rizika, atsirandanti dėl skolininko nesugebėjimo įvykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. (Jasevičienė, 2013).

Kredito rizikos modeliai dažniausiai skirstomi į dvi pagrindines rūšis – struktūrinius ir redukuotuosius modelius. Taikant struktūrinius ir redukuotuosius modelius galima nustatyti paskolos vertę, įmonės turto vertę ar net sumodeliuoti jos nemokumą. Struktūriniai modeliai dėl įmonės turto vertę aprašančio atsitiktinio proceso tolydumo leidžia modeliuoti jos nemokumą, o redukuotiesiems modeliams tai nepasiekiama dėl netikėtų tokios vertės pokyčių. Bet svarbiausias šių modelių skirtumas yra tas, kad struktūriniai modeliai yra pagrįsti vidaus informacija apie įmonės finansus, o redukuotieji modeliai – informacija, prieinama visiems rinkos dalyviams (Gudelytė, Valužis. 2012). Apie redukuotuosius modelius kalba ir Remigijus Leipus savo straipsnyje , kad redukuotieji modeliai atsirado tada, kai buvo išplėtoti struktūriniai kredito modeliai, nes įmonės turto vertę ir jos kintamumą laiko atžvilgiu galima įvertinti tik apytikriai, todėl sudarant struktūrinius modelius būtina naudoti įverčius, o ne tikrąsias reikšmes. Toks struktūriniams kredito rizikos modeliams būdingas trūkumas paskatino kurti modelius.

Komercinio banko veiklos rizika. (2016 m. Gegužės 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/komercinio-banko-veiklos-rizika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 00:00