Komercinių bankų ir unijų skirtumai


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Komerciniai bankai. Komercinių bankų finansinių paslaugų teikimas. Bankų steigimas ir licencijavimas, nuosavas kapitalas. Reikalavimai taikomi bankų vadovams. Bankų investicijų ribojimas ir riziką ribojantys normatyvai. Privalomųjų atsargų laikymasis komerciniame banke. Indėlių ir investicijų draudimas. Kredito unijos. Kredito unijų teikiamos finansinės paslaugos. Kredito unijų steigimas ir licencijavimas, nuosavas kapitalas. Reikalavimai taikomi Kredito unijų vadovams. Kredito unijų investicijų ribojimas ir rizika ribojantys normatyvai. Kredito unijų pranašumai prieš banką. Privalomųjų atsargų laikymasis Kredito unijose. Kredito įstaigų laikymasis. Kredito unijų ir komercinių bankų lyginamoji analizė. Išvados. Literatūra.


Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse egzistuoja ne viena finansinės institucijos rūšis. Šiuo metu Lietuvoje veikia 6 komerciniai bankai ir 74 kredito unijos. Didžiausias dėmesys yra kreipiamas į komercinius bankus, nors įsteigtų kredito unijų daugiau, nei komercinių bankų, tačiau maža vartotojų dalis renkasi unijų paslaugas, nepaisant to, kad veiklos principai ir funkcijos mažai kuom skiriasi.

Kadangi investicijų paslaugas teikia komerciniai bankai, tai į draudimo išmokas nepredentuoja :

Paslaugos nariams teikiamos palankesnėmis sąlygomis, paprastai kredito unija neima įmokų už finansines paslaugas, arba jie būna mažesni nei bankuose. Indėliai, paskolos palankesnės nariams, kadangi kredito unija yra ne pelno siekianti organizacija. Paskolos išduodamos greičiau užstatant turtą ar kažkam laiduojant, o paskolos dydis gali būti ir visai nedidelis. Kredito unija saugesnė už komercinius bankus, nes kredito unijos paslaugomis naudojasi tik jos nariai. Kredito unijos nariai patys nusprendžia , kas valdys kredito uniją ir gali bet kada perrinkti atsakingus asmenis.

Privalomosios atsargos – viena iš Lietuvos banko pinigų politikos priemonių, skirta stabilizuoti kredito įstaigų sistemos  likvidumą. Privalomąsias atsargas kredito unijos apskaičiuoja pačios, o Lietuvos bankas jas tvirtins. Numatyta, kad kredito unijos nuo 2014 metų liepos 1 dienos kredito unijos privalo teikti ataskaitas Lietuvos bankui, o privalomąsias atsargas turi pradėti laikyti nuo 2015-ųjų pradžios.

Klientai gali turėti tarptautines debetines ar kreditines korteles.

Dėl žymiai mažesnės unijų apyvartos, jos orentuojasi į vietinį smulkųjį verslą, o bankai aptarauja stambius verslo atstovus.

Kredito unijos neturi galimybės tarpininkauti įvairiose valstybinės reikšmės finansinėse operacijose ar padėti vykdyti monetarinę šalies politiką.

Bankai siūlo daugiau paslaugų, tokių kaip lizingas, operacijos vertybiniais popieriais, prekyba valiuta, pensijos kaipimas, draudimas.

Daugiausia Lietuvoje egzistuojančių bankų kapitalas yra nukreiptas į užsienio investicijas. Kredito unijoms įstatymas draudžia pirkti akcijas ar obligacijas, dirbti už šalies ribų.

Unijose indėlių ir paskolų palūkanos yra didesnės.

Už atliekamas finansines operacijos kredito unijos iš savo klientų neima paslaugų įmokų arba jis yra tik simbolinis, kad minimaliai padengtų sąnaudas.

Lietuvos bankas prižiūri bankų ir kredito unijų veiklą, tačiau pastarosios dar yra atsakingos ir Lietuvos centrinei kredito unijai.

Taigi, kaip matome, egzistuoja daugiau skirtumų, negu panašumų, tarp šių dviejų įstaigų. Pagrindinis panašumas tarp kredito unijų ir komercinių bankų yra teikiamos paslaugos, nors jų kiekis ir skiriasi. Esminiai skirtumai tarp nagrinėjamų finansinių institucijų yra tikslas ir klientų skaičius. Asmenys, norėdami naudotis unijų paslaugomis ir tapti klientais, turi įnešti tam tikrą pajų sumą, kad taptų nariais, t.y. jie yra lyg savotiški akcininkai. Todėl kredito unijų piniginės lėšos yra žymiai mažesnės, gali aptarnauti mažesnį klientų skaičių ir orentuojasi ne į pelno, o į kliento tikslų siekimą.

Esminiai skirtumai yra tokie, kad kredito unija yra kooperatiniais pagrindais sukurta kredito įstaiga, teikianti paslaugas tik savo nariams, o už paslaugų teikimą neimama jokia įmoka. Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą, iš kurio teikia savitarpio paskolas vienas kitam, nustatydami sau priimtinas sąlygas, o komerciniai bankai yra orentuoti į pelną, o jų klientai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, bei valstybinės institucijos. Kredito unijos teikia iš esmės tokias pačias paslaugas, išskyrus investicines. Kredito unijos moka didesnes indėlių palūkanas, todėl turi daugiau galimybių skolinti žmonėms, smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Ligita Šalkauskienė, Irina Žalienė, Linas Žalys. Komandinis darbas paslaugų sferoje, Mokomoji knyga. Šiauliai, 2006

Komercinių bankų ir unijų skirtumai. (2016 m. Sausio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/komerciniu-banku-ir-uniju-skirtumai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 02:15