Komercinių bankų patiriamos rizikos


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Komerciniai bankai Lietuvoje. Ab seb bankas. Ab bankas ,,finasta". AB „Citadele“ bankas. Ab dnb bankas. AB Šiaulių bankas. „Swedbank“ , AB. Uab Medicinos bankas. Nordea Bank AB. Komercinio banko funkcijos. Komercinių bankų funkcijos ir teisės. Įmonės finansavimas. Banko rizikos tipai ir rūšys. Rizikos poveikis. Tipai ir rūšys. Rizikų poveikis bankui. Swedbank, AB kylančių rizikų analizė. Kapitalo pakankamumo rizikos analizė. Likvidumo rizikos analizė. Kredito rizikos analizė. Išvados. Literatūros sąrašas.


Vykdant bet kokią veiklą susiduriame su rizika. Dažniausiai rizika asocijuojasi su neigiamais dalykais, pvz., praradimais, netekimais. Ne išimtis yra komerciniai bankai. Bankai gali susidurti su įvariausiomis rizikomis, kurios gali turėti neigiamą poveikį tolimesnei veiklai. Gausybė įvairių tyrimu yra atliekama siekiant nuspėti ir sumažinti kylančias grėsmes. Bankams yra svarbu identifikuoti laiku kylančią riziką, kad būtų patirtas kuo mažesnis nuostolis.

Visuomenė pateikia bankams tvarkyti jų pinigus už tai gaudami nustytą grąžą. Bankas pinigus investuoja siekdamas pelno, esant priimtinam rizikos lygiui. Todėl bankams yra svarbu tinkamai valdyti galimas rizikas.

Lietuvos bankų veikla prasidėjo dar nuo baudžiavos laikų. Tačiau tuo laikotarpiu buvo gana sunku įsteigti banką, nes buvo sulaukiama daug pasipriešinimo iš tuometinės carinės Rusijos. Dabar, kai Lietuva laisva, viskas yra daug paprasčiau. Lietuvoje veiklą vykdo ne tik lietuviško kapitalo bankai bet ir užsienio. Bankų veiklą prižiūro Centrinis bankas.

Problema. Esant aktyviai konkurencijai tarp bankų, jie skirti daugiau dėmėsio savo klientų išlaikymui. Tam bankas turi priimti tinkamus sprendimus ir tinkamai įvertinti galimas rizikas dėl sprendimų priėmimo.

Temos aktualumas. Patiriamos rizikos banke, jų valdymas, yra viena iš pagrindinių vidinių bankų veiklų, su kuria susiduria. Tai gali įtakoti tolimesnius sprendimus. Lietuvoje daugiau yra užsienio bankų nei lietuviško kapitalo, tai tik padidina konkurenciją šalyje. Tam kad gyvuotų mūsų šalies bankai privalu teisingai valdyti kylančias rizikas.

Darbo tiklas: išanalizuoti, su kokiomis rizikomis susiduria komerciniai bankai.

Darbo uždaviniai:

Supažinditi su komerciniais bankais Lietuvoje;

Pateikti komercinių bankų patiriamas rizikas;

Pasirenkant komercinį banką patikrinti, atlikti kylančių rizikų .

Komerciniai bankai Lietuvoje

Pirmieji bankai Lietuvoje atsirado po baudžiavos panaikinimo, kai žemės savininkai norėdami atsikratyti gobšių palūkininkų, supirkinėtojų, ėmė ieskoti pigesnių paskolų šaltinių. Tačiau būta sunkumų didelių sunkumų: carinės Rusijos valdžia ilgai neleido turėti nacionalių kredito įstaigų arba labai varžė jų darbą (Vaškelaitis, 2003).

Tačiau aptarkime dabar Lietuvoje veikiančius komercinius bankus. Lietuvoje šiuo metu veiklą vykdo 8 komerciniai bankai. Tai yra 5 užsienio kapitalo bankai, bei trys lietuviško. Taip pat šiuo metu yra ir kitų kredito įstaigų, kurios gali atlikti vieną ar keletą komercinio banko funkciją, tai yra suteikti paskolą ar investuoti uždirbant iš palūkanų.

Galime pastebėti, kad didžiają dalį Lietuvoje esamų bankų sudaro užsienio kapitalo, tačiau kiek anksčiau ši situacija buvo kiek kitokia, buvo daugiau lietuviško kapitalo bankų, pvz., AB „ Snoras“ , AB „Ūkio Bankas“. Manoma dėl neskaidrios veiklos šie bankai bankrutavo, daug fizinių ar juridinių asmenų, prarado didžiają dalį savo santaupų. Taip pat ir kitų bankų, kurie buvo prijungti prie šiuo metu veikiančių. Plačiau aptarsiu šiuo metu veikiančius komercinius bankus šalyje.

AB SEB bankas yra įkurtas 1990m. atkurtoje Lietuvos Respublikoje. Tuo metu bankas vadinosi AB „Vilniaus bankas“. Šis bankas Lietuvoje buvo pirmasis bankas, kuris klientams pasiūlė mokėjimo kortelę. Tam bankui prirekė trijų metų. Taip pat dar po kelių metų bankas įrengė pirmąjį bankomatą Lietuvoje.

Matydami gerėjančius banko rodiklius, SEB ir Vilniaus bankas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, jog SEB ketina tapti pagrindiniu Vilniaus banko akcininku. Praėjus dviems metams nuo sutarties pasirašymo, 2000 metais SEB įsigijo 97,9% Vilniaus banko akcijų. Vėliau sekė banko pavadinimo keitimas. Bankas tapo „ SEB Vilniaus bankas“. „SEB Vilniaus bankas“ toliau išlaikė bei gerino savo rezultatus. Bankas toliau išlaikė auksčiausią skolinomasi reitingą, tarp šalyje tuo metu veikusių bankų. Taip pat vėl buvo pripažintas „Metų bankas 2005“.

Po trijų metų, nuo paskutinio pavadinimo keitimo, bankas galutinai baigė savo vardo keitimą ir tapo „SEB bankas“. Nuo tada jis tapo SEB grupės nariu. Tai leido į Lietuvą perkelti dalį atliekamų operacijų funkcijų. Vilniuje buvo įsteigtas SEB paslaugų teikimo centras.

Taip pat bankas turi savo antrinių įmonių, kurios vykdo įvairias veiklas: vykdo investicijas, siūlo gyvybės draudimo paslaugas, užsiima nekilnojamo turto valdymu.

Finasta savo veiklą pradėjo 1994 metais kaip finansų maklerio įmonė(FMĮ). Po dviejų metų nuo savo veiklos pradžios įmonė gavo A kategorijos finansų maklerio licenciją, bei sustiprino savo padėtį rinkoje įsigydami dvi maklerių įmones Lietuvoje. 2003-2004 metai įkūrė UAB „ Finasta investicijų valdymas, kuri įsteigė pirmuosius investicinius ir antros pakopos pensijų fondus. Finasta plėtėsi ne tik Lietuvoje, bet ir kaimynėje Latvijoje įsteigdama „Finasta Asset Management Latvia“.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (4974 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 156 KB
  • Komercinių bankų patiriamos rizikos
    10 - 5 balsai (-ų)
Komercinių bankų patiriamos rizikos. (2015 m. Lapkričio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/komerciniu-banku-patiriamos-rizikos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:10