Komercinių bankų priežiūra


Bankininkystės referatas. Lentelių sąrašas. Įvadas. Teoriniai komercinių bankų priežiūros ir reguliavimo aspektai. Komerciniai bankai ir jų veikla. Komercinių bankų reguliavimo ir priežiūros tikslai, reikalingumas bei funkcijos. Lietuvos bankas kaip priežiūros institucija. Bazelio bankų priežiūros komitetas ir jo patvirtinti principai. Komercinių bankų priežiūros palyginimas bei reguliuojamojo kapitalo pakankamumo reikalavimų metodų analizė. Bankų priežiūros Lietuvoje ir Vokietijoje palyginimas. Bazelio kapitalo susitarimai. Banko kapitalo susitarimas („Bazelis I“). Bazelio kapitalo susitarimas („Bazelis II“). Bazelio kapitalo susitarimas („Bazelis III“). Komercinių bankų veiklos priežiūra Lietuvoje. Išvados. Literatūros sąrašas.


Temos aktualumas. Bankai vaidina labai svarbų vaidmenį ekonomikoje. Finansuodami verslo ir namų ūkių poreikius, jie skatina ekonomikos plėtrą. Kaip rodo pasaulinė bankų veiklos patirtis, bankininkystės reguliavimas tampa vis labiau kompleksiškas ir sudėtingesnis, o priežiūra įgauna vis daugiau galių. Siekiant užtikrinti bankų sistemos stabilumą, efektyvumą bei saugumą, yra reikalingas tarptautinis suderinimas. Šio požiūrio esminis bruožas tas, kad reguliavimo sistema remiasi motyvaciniais sprendimais, numato galimybes pašalinti negatyvius išorės poveikius. Spartėjant bankininkystės kokybiniams pokyčiams priežiūros institucijos dažnai sprendžia vakarykštes bankų problemas. Vieninteliu bankų patikimumo kriterijumi tampa priežiūros institucijų reikalavimų vykdymas, o tai lemia atsakomybės už bankų veiklos sėkmę pasidalijimą tarp banko ir priežiūros institucijos.

Darbo objektas – komercinių bankų priežiūra ir reguliavimas.

Darbo tikslas – išanalizuoti reguliuojamojo kapitalo pakankamumo reikalavimų metodus bei palyginti bankų priežiūrą.

Darbo uždaviniai:

Palyginti komercinių bankų priežiūrą Vokietijoje ir Lietuvoje bei įvertinti nustatytų skirtumų, panašumų įtaką priežiūros patikimui bei efektyvumui.

Darbo ir tyrimo metodai – naudojama mokslinės literatūros ir įvairių statistinių duomenų analizė, siekiant išsiaiškinti komercinių bankų priežiūros bei reguliavimo svarbą.

Svarbiausia naudota literatūra – teorinėje darbo dalyje daugiausiai naudotasi užsienio bei Lietuvos autorių moksliniais darbais, susijusiais su bankų valdymu, o analitinėje dalyje naudotasi duomenų bazėmis. Prie naudotų pagrindinių literatūros šaltinių norėčiau paminėti Stasio Kropos ir kitų autorių knygą: ‚Banko finansų valdymas: krizės pamokos ir reguliavimo priemonių poveikis“.

Šioje dalyje paaškinama komercinių bankų veikla, jų reguliavimo ir priežiūros tikslai, reikalingumas bei funkcijos. Taip pat gilinamasi į Lietuvos banką kaip priežiūros instituciją bei pateikiama informacija apie Bazelio bankų priežiūros komitetą ir jo patvirtintus principus.

teikti konsultacija ir paslaugas bankų veiklos, finansų ir klientų investicijų tvarkymo klausimais bei atlikti kitas operacijas (O. Buckiūnienė, V. Meidūnas, P. Puzinauskas, 2003).

Taigi komercinis bankas yra finansinis tarpininkas tarp subjektų, kurie gauna iš banko kreditus ir subjektų, kurie laiko indėlius banke. Tai pelno siekianti institucija, kurios tikslas yra pelnas.

1) centralizuotas bankų rezervo dydžio reglamentavimas;

3) reguliari bankų veiklos kontrolė, įvertinanti bankų finansinę padėtį, jų atliekamų operacijų teisėtumą i finansinį pagrįstumą. Tokia kontrolė yra centrinio banko prerogatyva (išimtinė teisė);

Finansinio tarpininkavimo reguliavimas turi būti konstruojamas taip, kad galėtų padėti pasiekti tam tikrų jo politikos tikslų. Kaip rodo reguliavimo tvarkos atskirose šalyse analizė, pagrindiniai bankų veiklos reguliavimo politikos tikslai yra: a) užtikrinti finansų įstaigų patikimumą ir saugumą; b) sumažinti sisteminę riziką; c) skatinti finansų rinkas veikti teisingai ir efektyviai; d) apsaugoti klientų ir investuotojų teises. Kad ir kaip bebūtų svarbūs šie tikslai, jie neapima papildomų veiksnių, kurie taip pat yra svarbūs gerai funkcionuojančiai reguliavimo sistemai, pavyzdžiui, didinant efektyvumą ir optimizuojant sąnaudas kuo labiau sumažinti reguliavimo naštą.

Priežiūros institucijos pirmiausia siekia taisyti savo veiklą, t.y. stengtis į sukrėtimus reaguoti laiku ir gana griežtai, įvertinti padėtį kitose šalyse ir sąveikas makrolygiu bei mikrolygiu.

Pertvarkant finansų sektoriaus reguliavimą ir priežiūrą, siekiama padidinti Europos finansų sektoriaus stabilumą mažinant riziką, užtikrinti tvarkingą finansų įstaigų reorganizavimą ateityje nenaudojant mokesčių mokėtojų lėšų, išlaikyti bankų gebėjimą teikti paslaugas realiajai ekonomikai ir išlaikyti bendros rinkos integralumą .

Kapitalizmas iš prigimties yra nestabilus. Jam būdingi ir nuopuolio, ir pakilimo ciklai. Finansų krizės sukrečia visuomenės sistemas. Jei mes su tuo sutinkame, turėtume suprasti, kad ir kiek sugalvotume reguliuojančių teisės aktų – jie vis tiek neapsaugos nuo finansų krizių visiems laikams. Todėl geras reguliavimas ir priežiūra turėtų siekti sumažinti krizių dažnumą ir sukeliamus sunkumus (Reinhart, Rogoff, 2008).

Bankininkystė taip pat yra verslas ir reguliavimo kaina neturėtų būti didesnė už naudą, kurios visuomenei siekia reguliuotojai. Reguliavimo pagalba turėtų būti pasiektas stabilumas neslopinant ekonominio augimo. Reguliavimas negali būti nekintamas, jis turėtų prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių aplinkybių (Kropas, Čiapas, Šidlauskas, Vengraitis, 2013).

2001 m. kovo 3 d. priimta nauja Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo redakcija. Šio įstatymo 8 straipsnyje, tarp Lietuvos bankui priskirtų funkcijų, yra licencijų Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms bei užsienio valstybių kredito įstaigų filialams išdavimas ir atšaukimas, šių įstaigų veiklos priežiūra (Valstybės Žinios, 2001). Tokių funkcijų įtvirtinimas yra tiesioginis įrodymas, kad dabartinis Lietuvos bankas veikia kaip priežiūros institucija.

Komercinių bankų priežiūra. (2015 m. Gegužės 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/komerciniu-banku-prieziura.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:27