Komercinių bankų sistema ir jos kitimo ekonominė analizė Lietuvoje


Bankininkystės kursinis darbas. Įvadas. Komerciniai bankai. Esmė ir funkcijos. Steigimas ir valdymas. Komercinė bankininkystės veikla. Komercinių bankų veiklos reglamentavimas. Komercinių bankų raida nepriklausomoje Lietuvoje. Bankų sektorius ankstyvuoju laikotarpiu. Bankų krizė. Bankininkystė po 1995 metų. Bankų sistemos stabilumas ir jo svarba šalies ekonomikai. Kapitalas. Turtas. Pajamos, pelningumas ir efektyvumas. Komerciniai bankai. Ab seb bankas. AB „Swedbank“. Ab dnb bankas. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas.


Darbo tikslas yra surinkti ir apibendrinti informaciją apie komercinius bankus Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

Taigi komercinio banko funkcija yra tarpininkauti tarp subjektų, laikančių indelius banke, ir subjektų, gaunančių iš banko kreditus. Tai pelno siekianti institucija, dirbanti savimokos pagrindu ir priimanti indėlius (depozitus), teikianti paskolas ir įgyjanti kitų aktyvų, ypač obligacijų. Pelnas yra pagrindinis komercinio banko tikslas. Bankas visiškai savarankiškai sutarčių pagrindu akumuliuoja laisvas ūkio ir gyventojų lėšas ir šitaip sukaupia tam tikrą kapitalą, kurį panaudoja komercinei veiklai. Kiekviena įmonė ar organizacija gali laisvai pasirinkti vieną ar kitą bako įstaigą, su kuria jai patogu ir naudinga turėti dalykinius ryšius, pagrįstus abipusiu pasitikėjimu ir suinteresuotumu. Banko pagrindinė ypatybė yra ta, kad jis kooperuoja beveik vien svetimomis, skolintomis lėšomis.

Šių bankų veiklos pagrindą sudaro įmonių ir organizacijų kreditavimas. Komerciniai bankai, be kreditų išdavimo, dar gali vykdyti ir kitas operacijas. Jie turi teisę:Priimti terminuotus ir neterminuotus indėlius ir lėšas į einamąsias ar kitokias sąskaitas;Galėti teikti ir imti kreditus;Atlikti įvairias operacijas su mokamaisiais dokumentais ir vertybiniais popieriais;Išduoti piniginius laidavimus bei garantijas;Priimti iš klientų vertybes, dokumentus ir saugoti juos saugyklose;Teikti konsultacijas bankų veiklos klausimais;Lietuvos bankui leidus, vykdyti operacijas užsienio valiuta, pirkti ir perparduoti brangiuosius metalus;Atlikti kitas kredito institucijos veiklos pobūdį atitinkančias operacijas.

Nors visi šiuolaikinės bankininkystės teoretikai ir praktikai sutiko, jog komerciniai bankai yra svarbūs laisvosios rinkos dalyviai, tačiau 1990 metais tiek šalies Vyriausybė, tiek ir Lietuvos bankas mažai ką šioje srityje spėjo nuveikti. Tik 1990 metais rugsėjo 17 dieną Lietuvos banko vadyba patvirtino Laikinas komercinių bankų perregistravimo ir veiklos taisykles, kuriomis vadovaujantis buvo numatyta įregistruoti tuos veikiančius bankus, kurių įstatinis kapitalas buvo ne mažesnis už 30 mln. rublių. vėliau ši pradinė kapitalo kaupimo norma buvo sumažinta iki 10 mln. rublių. Trūkstant kvalifikuotų darbuotojų ir kompetencijos, naujų komercinių bankų registravimas neretai buvo vilkinamas, o tai nulemdavo pagrįsta bankų steigėjų ir akcininkų nepasitenkinimą. Šiam procesui paspartinti 1990 metais lapkričio 19 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimas ,,Dėl akcinių komercinių bankų steigimo“. Jame numatyta ,,pritarti Lietuvos pramoninkų asociacijos, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio įmonių iniciatyviai steigti akcinius komercinius bankus, kurie registruojami Lietuvos banke.

Dėl sudėtingos Lietuvos ekonominės situacijos 1990 metas ir iki jos nepriklausomybės atgavimo susikūrusių komercinių bankų veikla Lietuvoje buvo gana pasyvi. Nauji bankai taip pat buvo steigiami lėtai. Komerciniai bankai neįstengė pritraukti didesnio kiekio piliečių asmeninių santaupų. Iki 1990 metų gruodžio 31 dienos Lietuvos bankas įregistravo šiuos komercinius bankus: Kauno komercinį pramonės banką ,,Ūkio banką“, Panevėžio komercinį banką ,,Ateitis“, komercinį banką ,,Bankas“. Lietuvos akcinė inovacinį banką, Kauno komercinį banką ,,Ekonomika“. Daugelis iš jų savo veiklą pradėjo dar ,,pertvarkos“ metais.

Lietuvos bankų sistema iš esmės kūrėsi dviem pagrindiniais būdais: pertvarkius sovietinius bankus į komercinius bei steigiant naujus privačius komercinius bankus. Sparčiau augo bankų skaičius Lietuvoje. Visų pirmą dėl to, jog bankų verslas tuo metu atrodė labai viliojančiai. Po to, aukštas infliacijos lygis ir su tuo susijusios didelės palūkanų normos reikė, jog bus didelis pelnas per trumpą laiką. Tai gi, Lietuvos bankų sektorius nebuvo homogeniškas. Komerciniai bankai pasirinko skirtingas veiklos strategijas. Vieni bankai įgyvendino ilgalaikę išlikimo strategiją versle, kiti siekė didžiausio pelno ar patenkinti klientų poreikius. Kitas veiksnys – bankų kapitalo kokybė. Nors tuo laikotarpiu formalūs reikalavimai banko akcininkams jau buvo apibrėžti, tačiau nebuvo teisinių priemonių nustatyti kapitalo kilmei.

Tuometinės paskolų palūkanų normos ir maržos iš tiesų buvo didelės ir leido gauti bankams paskirstyti savininkams milžinišką pelną. 1993 metais Lietuvoje buvo uždirbta 165 mln. litų pelno. Ypač didelė paskolų užsienio valiuta paklausa lėmė tai , kad palūkanų normos marža buvo didesnė kaip 60 procentų. Paskolų paklausa, palankios indėlių priėmimo sąlygos nulėmė spartų šalies bankų turto augimą. Pagrindinė jo dalis buvo sukaupta paskolų pavidalu.

1993 metais Lietuvoje veikė net 28 bankai. Šalies makroekonominiai pokyčiai per dideli bankų prisiimamai rizikai, kartu tobulėjanti bankų priežiūra ir jiems iškelti reikalavimai, nulėmė bankų pasitraukimą iš rinkos. Bankų skaičius pradėjo ženkliai mažėti nuo 1994 metų.

Komercinių bankų sistema ir jos kitimo ekonominė analizė Lietuvoje. (2015 m. Lapkričio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/komerciniu-banku-sistema-ir-jos-kitimo-ekonomine-analize-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:34