Kometos


Kometos sandara. Kometos skaidres. Kometos referatas. Artimiausia kometa. Referatas kometos. Kometos galva. Kaip susidaro kometos. Pristatymas apie kometas. Enkės kometa. Kometos galva ir uodega.

Astronomijos referatas. Kometos sandara. Trumpaperiodės kometos. Trumpai egzistuojančios kometos. Kometų tyrimai. Kometos - saulės sistemoje esantys keisto pavidalo, mažų asteroidų dydžio dangaus šviesuliai. Priartėjusios prie žemės per kelias dešimtąsias astronominių vienetų ( 1a.v.= 149597870 km ), jos matomos plika akimi.


Kometos - saulės sistemoje esantys keisto pavidalo, mažų asteroidų dydžio dangaus šviesuliai.

Priartėjusios prie žemės per kelias dešimtąsias astronominių vienetų branduolys yra 1-50 km skersmens vientisas luitas, susidedantis iš negaruojančių silikatų, metalų dulkių ir sušalusių į ledą lengvai garuojančių medžiagų: vandens, amoniako, metano, anglies dioksido ir diciano, T. Prie saulės artėjančios kometos branduolys pradeda garuoti. Aplink jį susidaro didelė dujų skraistė, vadinama kometos galva ( jos skersmuo kartais siekia net 50000 km ), ir nuo saulės nukreipta uodega. Prie saulės artėjančios kometos branduolys pradeda garuoti. Aplink jį susidaro didelė dujų skraistė, vadinama kometos galva ( jos skersmuo kartais siekia net 50000 km ), ir nuo saulės nukreipta uodega.

Galva ir uodega atsiranda kometai priartėjus prie saulės, kai jos spinduliavimas garina branduolio ledą. Kometai tolstant nuo saulės, uodega išnyksta. Mažosios kometos dažnai išvis neturi uodegų ir danguje atrodo kaip maži blausiai apšviesti vatos gumulėliai. Kometų uodegos yra dviejų rūšių - dujų ir dulkių. Paprastai dujų uodegos yra tiesios, dulkių - išlinkusios, nes dulkės atsilieka nuo judačios kometos. Viena būdingiausių kometų uodegų savybių yra ta, kad jos daugiau ar mažiau nukreiptos į saulės pusę, taigi tolstanti kometa juda uodega pirmyn. Šis reiškinys nėra visiškai ištirtas, bet manoma, kad mažytes uodegų daleles tolyn stumia saulės vėjas - iš saulės visomis kryptimis sklindančių eiektringųjų dalelių srautas. Kometos saulės sistemos nariai, bet jų orbitos yra smarkiau ištęstos ir skiriasi nuo planetų orbitų. Žinoma daug kometų su trumpais skriejimo periodais. Pvz, enkės kometa saulę apskrieja tik per 3,3 m. , reguliariai grįždama prie jos. Po to, kai buvo atrasta 1786 metais, ji praėjo perihelį ( artimiausią saulei orbitos tašką ) jau 60 kartų. Kometos pačios nešviečia, o tik atspindi saulės šviesą: pastaroji sužadina galvos dujas priverčia jas švytėti ( fluorescencija ). Daugumą kometų galima matyti tik palyginti arti žemės ir saulės, jų neįmanoma stebėti tolimesniuose orbitos taškuose. Kiekvieną kartą pralėkdama pro saulę kometa netenka maždaug 0,2% - 0,5% savo masės. Ukometos aplink žemę skrieja įvairiomis orbitomis. Tos kometos , kurių aspkriejimo periodas yra trupesnis nei 200 metų, vadinamos trumpaperiodinėmis, o kurių pertrumpaperiodės kometos yra blyškios ir daugumą jų sunku pastebėti pro teleskopą.

Kometos. (2011 m. Liepos 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/kometos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 12:44