Kominikavimas ir retorika Savikontrolės klausimai


Komunikacijų konspektas. Antros temos savikontrolės klausimai. Kas sudaro žodinio verbalinio bendravimo esmę Žodinis. Viešuose pasisakymuose. Nuo tikslo nustatymo ir temos parinkimo. Auditorijos analizė. Kalbos stilius. Kuo paprasčiau. Kontroliuoti savo balsą. Balso tembras. Paminėkite ir pakomentuokite perduodamo pranešimo keturias dalis. Savęs atskleidimo. Tarpusavio santykiai. Apibūdinkite pasiruošimo viešam pasisakymui reikalavimus. Kas sudaro efektyvios kalbos svarbiausius veiksnius. Kokia viešųjų pasisakymų sandara. Įžangą , dėstymą , išvadas ir pabaigą. Apie 80 procentų informacijos suvokiame akimis. Vaizdinės priemonės atlieka tris pagrindines funkcijas. Kitos iliustracijos. Pauzės svarbą. Kokios ryškiausios viešųjų kalbų klaidos. Viešosios kalbos klaidos. Kokie pokalbio telefonu etiketo ypatumai. Geras manieras parodome vien tik žodžiais. Į visus telefono skambučius būtina atsakyti. Suskambėjus telefonui. Anksčiau kaip po antro skambučio. Pasisveikinimas Savo institucijos pristatymas Savęs pristatymas , pasakant pavardę. Organizacijų vadovai. Tinkamai atsiliepti derėtų taip “ Misevičius klauso ”. “ atleiskite , dabar kalbėti negaliu , turiu eiti į susirinkimą ”. “ dabar esu užsiėmęs. Gal galėtumėte savo pasiūlymą surašyti ir atsiųsti ?”. Nerodykite nepasitenkinimo , net jei susierzinote. Tegul telefonas suskamba mažiausiai šešis kartus. Paskambinę būtinai pasisveikinkite ir prisistatykite. Nepamirškite pasakyti “ atsiprašau ”. “ ponas Misevičius yra posėdyje. Gal galėčiau jam perduoti žinutę ?”. Palikti žinutę. Skambinusiojo pavardė , įstaigos pavadinimas , telefono numeris ir , jei būtina , - patogiausias laikas , kada būtų galima jam paskambinti. Balsas turėtų skambėti aiškiai ir lėtai. Privačiam asmeniui galima skambinti. Jei savo namų telefono numerį yra davęs pats šeimininkas.


Aktualus akcentas - viešos kalbos pabaiga. Jai būtina pateikti kokį nors įspūdingą momentą (patariama vengti nuvalkioto posakio "Dėkoju už dėmesį").

Viena iš oratorių klaidų – per ilga kalba. Auditorija negali suvokti daugiau kaip 2-3 pagrindines temas ir būti dėmesinga oratoriui ilgiau kaip 20 minučių.

Vaizdinės priemonės atlieka tris pagrindines funkcijas (V. Baršauskienė, 2002):

Dažniausiai pranešimuose vartojamos šios audiovizualinės priemonės:

2. Schemos (jos parodo tendencijas, judėjimus, pasiskirstymą bei ciklus ir kt.);

3.1. Apskritiminė diagrama pateikia duomenis smailių apskritimo išpjovų pavidalu. Jos rodo santykį su visuma, gerai išryškina reikšmingus elementus;

3.2. Sijinės diagramos susideda iš įvairaus ilgio horizontalių stulpelių, kurių kiekvienas vaizduoja skirtingą lyginamąjį elementą, rodo duomenų (atskirų dydžių) pokyčius laiko ašyje;

3.3. Linijinės diagramos rodo kitimo kryptį arba duomenų pokyčius laiko ašyje;

4. Kitos iliustracijos – tai žemėlapiai, brėžiniai, skaidrės, nuotraukos, modeliai, vaizdo ir garso įrašai bei kt.

Patariama saikingai naudoti vaizdinių priemonių (auditorija nori matyti kalbėtoją, o ne vaizdines priemones).

Komentuodami vaizdines priemones, nekartokite žodžio “matome...”, nepasakokite turinio (venkite auditorijai atsukti nugarą, nerodykite vaizdinės priemonės prieš pradėdami apie ją kalbėti).

Dar pažymėtume pauzės svarbą. Nepatyrę kalbėtojai klysta, manydami, kad turi kalbėti nenutrūkstamai – be pauzių (esą per pauzes publika galinti pagalvoti, jog jie nežiną, ką toliau sakyti...). Patariama pauzių metu pabandyti auditorijos narių paklausti kaip suprato dėstomą dalyką ar pan.

kalbėdami telefonu savo geras manieras parodome vien tik žodžiais – juos reikėtų parinkti rūpestingiau negu kalbantis akis į akį. Linksmas, aiškus ir nuoširdus balsas labiausiai tinka bendrauti telefonu. “Alio” – tai pats populiariausias būdas atsiliepti į skambučius.

Suskambėjus telefonui ragelį reikia stengtis pakelti ne anksčiau kaip po antro skambučio. Keliantis ragelį paprastai prisistato pirmas ir pasako tokią tipinę trijų dalių informaciją:

Jei pats negalite atsiliepti į skambutį (nes tuo metu vyksta svarbus dalykinis susitikimas, derybos ir pan.), prieš prasidedant renginiui reikia paprašyti, kad jus prie telefono pakeistų kitas asmuo. Tačiau geriausia susitikimą organizuoti tokioje patalpoje, kur netrukdo jokie telefono skambučiai. Jei susitikimas nėra labai svarbus arba jeigu dėl jo nebuvo iš anksto susitarta, galima kelti ragelį ir pačiam, prieš tai atsiprašius pašnekovo. Svečias pats pasirenka, ar jam likti patalpoje, ar išeiti. Jei laukiame svarbaus skambučio, o tuo metu paskambina ne tas asmuo, iš karto perspėjame skambinantįjį ir pažadame jam paskambinti, kai tik galėsime.

Jei mūsų prašo palaukti, kol pašnekovas atsakys į įsiterpusį skambutį, laukiame porą minučių. Nesulaukę padedame ragelį, pašnekovas turėtų paskambinti pats.

Darant pokalbio įrašą būtina įspėti pašnekovą, kad pokalbis įrašinėjamas. Jei naudojamas atsakiklis, jame turėtų būti trumpa ir aiški informacija: pažadas paskambinti skambinusiajam, prašymas nurodyti savo vardą, telefoną ir palikti trumpą žinutę (reikia priminti, kad kalbėtų po vieno ar kelių signalų). Jei į skambutį atsiliepia atsakiklis, būtina kalbėti bet kokiu atveju. Turime tiksliai prisistatyti ir palikti trumpą žinutę.

Apie mobiliojo ryšio telefonus. Eiti gatve ir kalbėtis telefonu galima. Tačiau telefonas turėtų būti iš anksto išjungtas bažnyčioje, teatre, kino teatre, koncertų salėje, operoje, muziejuje, bibliotekoje, paskaitoje, seminare, konferencijoje ir kitose panašiose vietose. Restorane galima šnekėtis telefonu sėdint prie staliuko, bet ir ten to nederėtų praktikuoti nepasiklausus stalo kaimynų. Renginių pertraukų metu mobiliuoju telefonu kalbėtis galima, tačiau geriau, jei tai būtų nuošalesnė vieta.

Kadangi didžiausią dalį korespondencijos sudaro prašymai ir pageidavimai. Pateiksime jų rašymo tvarką (remiantis V. Baršauskienės rekomendacijomis):

Jei galite, visada rašykite verslo laiškus asmeniui (o ne raštą firmai).

Būdas "taip..., tačiau". Dažnai pašnekovas pateikia gerai apgalvotus argumentus. Kadangi retai būna taip, kad visi argumentai būtų "už" arba "prieš", nesunku pasinaudoti būdu "taip..., tačiau". Kitaip tariant, mes iš pradžių ramiai sutinkame su pašnekovu, bet po to sakome "tačiau..." Šio būdo nepatariama naudoti dažnai, nes gali būti nuvertintas. Beje, šį būdą mūsų pašnekovas gali panaudoti prieš mus, todėl, ruošiant savus argumentus, būtina tai numatyti ir "nepamiršti" išdėstyti galimus "prieš". Tuomet argumentai būna patikimesni.

  • Komunikacijos Konspektai
  • 2015 m.
  • 16 puslapių (9927 žodžiai)
  • Komunikacijų konspektai
  • Microsoft Word 74 KB
  • Kominikavimas ir retorika Savikontrolės klausimai
    10 - 7 balsai (-ų)
Kominikavimas ir retorika Savikontrolės klausimai. (2015 m. Balandžio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/kominikavimas-ir-retorika-savikontroles-klausimai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 12:15