Kompiuterinių tinklų diegimas ir valdymas


Informatikos kursinis darbas.

Darbo stotys ir serveriai. Tinklų topologijos. ETHERNET tinklų klasifikacija. Base5 (storo bendraašio kabelio) tinklai. Base2 (plono bendraašio kabelio) tinklai. 0/100Base-T (suktos poros) tinklas. BASE-F (optinės linijos) tinklai. Greitieji Ethernet tinklai (Gigabit Ethernet). OSI modelio lygmenys. Fizinis lygmuo. Kanalinis lygmuo. Tinklinis lygmuo. Transportinis lygmuo. Seansinis lygmuo. Duomenų pateikimo lygmuo. Taikomasis lygmuo. Dažniausiai naudojami protokolai. TCP/IP protokolų paketas. NetBEUI protokolas. Ipx/spx protokolai. Gigabit Ethernet protokolai. Analizės rezultatai. Praktinis darbas. Reikalavimai patalpoms. Diegiamo tinklo architektūra. Aparatūra, naudojama dviejų nutolusių tinklų sujungimui. Optinio kabelio pasirinkimas. Skirstytuvų parinkimas. Keitiklių parinkimas. Papildoma įranga plečiant tinklą. Failų serveris ir naudojama programinė įranga. Serverio konfigūracija. Naudojama programinė įranga. Visa projektui reikalinga įranga. Programos, valdančios nutolusias darbo stotis. Gigabit tinklo pralaidumas. Išvados. Bibliografinis sąrašas.


Visų kompiuterinių tinklų, nepriklausomai nuo jų sudėtingumo, tikslas – dalintis ir keistis informacija. Ši paprasta tiesa paskatino laidais sujungtų kompiuterinių sistemų kūrimą.

Laikui bėgant, maži kompiuteriniai tinklai negalėjo patenkinti didėjančių kompiuterinių tinklų poreikių. Atsirado būtinybė sujungti kompiuterius, esančius kituose pastatuose ar net miestuose. Plečiantis kompiuterinių tinklų poreikiui buvo sukurti kompiuterinių tinklų (Ethernet) standartai.

Šiuo metu Lietuvoje 90% visų kompiuterinių tinklų sudaro 10BaseT Ethernet standarto tinklai. Daugumoje įmonių yra įdiegti būtent šie tinklai. Jų trūkumas yra tas, kad darbo vietos gali būti nutolusios nuo skirstytuvo tik 100m atstumu. Jeigu kompiuteris yra nutolęs didesniu atstumu – reikalingas papildomas skirstytuvas su stiprinimo savybėmis. Vystantis technologijoms, didėja ir reikalavimai joms. Dar visai neseniai sujungti du nutolusius vietinius tinklus buvo gana sudėtinga, ir tai reikalavo didelių investicijų. Plečiantis ar sujungiant dvi įmones į bendrą koncerną, atsiranda būtinybė naują padalinį prijungti prie jau esančio tinklo. Deja, ryšio tarp darbo vietų skirtinguose pastatuose nėra. Įdiegus naują sistemą, kuri aprašoma šitame darbe, ryšys tarp jau minėtų vietinių tinklų atsirastų. Sistema suteiktų galimybę valdyti valdiklius ir stebėti procesus iš bet kurios darbo vietos. Vadovai taipogi galėtų tikrinti darbuotojų darbus ar su jais susisiekti tiesiog iš savo darbo vietos. Pastačius serverį ir jį atitinkamai sukonfigūravus, jame galima sukurti duomenų bazes. Jomis galėtų naudotis tiek darbuotojai, tiek vadovai. Realiu laiku galima būtų dirbti ir su tarptinklinėmis programomis. Sumontavus patalpose vaizdo kameras ir įdiegus atitinkamą programinę įrangą, galima būtų vesti vaizdo konferencijas realiu laiku. Įdiegus darbe aprašytąjį projektą ir atlikus nedidelius tinklo patobulinimus, ateityje duomenis būtų galima perdavinėti 10 gigabitų per sekundę greičiu.

Vietinį kompiuterinį tinklą sudaro dviejų tipų kompiuteriai: darbo stotys (prie kurių dirba tinklo vartotojai) ir failų serveriai (kurie aptarnauja visą tinklą). Darbo stotis aptarnauja tik vieną operatorių, o failų serverio resursais gali naudotis visi tinklo vartotojai.

Skirtingai nuo darbo stoties, failų serveris yra kompiuteris aptarnaujantis, visą tinklą. Visų pirma, jis užtikrina duomenų failų, kurie saugomi serverio kaupikliuose, pasiekimą. Failų serveriai yra ypač patikimi, kokybiški kompiuteriai, nes jie laiduoja viso tinklo darbą, ir jų darbo apimtis žymiai didesnė už darbo stočių darbo apimtį.

Nedideliuose tinkluose failų serveris gali būti naudojamas ir kaip darbo stotis, bet šiuo atveju ir serverio, ir darbo stoties našumas žymiai sumažėja. Esant pilnam tinklo, kuris susideda, tarkime, iš vieno serverio ir 20 darbo stočių, apkrovimui, kiekviena stotis gali panaudoti tik 5 % serverio resursų. Bet praktikoje darbo stotys retai sąveikauja su failų serveriu ir konkreti stotis praktiškai gali panaudoti iki 100% failų serverio resursų.

Bendra jungtis yra viena ištisinė kabelio atkarpa, prie kurios prijungtos darbo vietos ir serveriai (1 paveikslas).

3 paveiksle pavaizduota žiedo topologijoja. Taip sujungiant kompiuterius naudojamas vienas uždaro žiedo formos kabelis. Žiedo forma sujungiamos darbo vietos ir serveris.

Failų serveris gali būti prijungtas bet kurioje žiedo vietoje. Visas tinklas praranda ryšį, kai nutrūksta kabelis (jeigu nėra apsauginio žiedo), todėl daugelyje šios topologijos variantų naudojami duomenų koncentratoriai (angliškai - hub), izoliuojantys darbo vietą, prie kurios įvyko kabelio trūkis. Visas likęs tinklas funkcionuoja normaliai.

 Žiedinės topologijos trūkumas - aukšta koncentratorių ir specialių jungčių kaina, o privalumas - mažas kabelio kiekis, reikalingas tam, kad būtų sudarytas patikimas uždaras tinklas [1, p.40-100].

Kompiuterinių tinklų diegimas ir valdymas. (2016 m. Balandžio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/kompiuteriniu-tinklu-diegimas-ir-valdymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:27