Kompiuterių raidos istorija. Kompiuterių kartos


Kompiuteriu vystymosi kartos. Kompiuterio raidos istorija. Kompiuteriu vystymosi istorija. Kompiuterių raida. Kompiuteriu vystymosi raida. Ketvirtoji kompiuterių raida. 2.kompiuterių raidos istorija. kompiuterių kartos referatas. Kompiuterine raida. Kompiueriu raidos istorija. Kompiterių raidos istorija.

Informatikos referatas. Įvadas. Kompiuterių raida. Istorija. Xx a. Tobulėjimas. Kompiuterių kartos. Pirmoji karta. Antroji karta. Trečioji karta. Ketvirtoji karta. Penktoji karta. Išvados. Literatūra. Šių dienų kompiuteris dar labai jaunas - jam vos pusšimtis metų. Tačiau žmogus nuo seno stengėsi kurti įvairias priemones, kurios palengvintų jo intelektualinę veiklą - pirmiausia skaičiavimus, ėmė atsirasti įvairiausios mechaninės mašinos. Jeigu reikalinga informacija – jos ieškome, ją kaupiame, bandome apibendrinti ir panaudoti savo poreikiams. Kai poreikiai nedideli ir veikla nesudėtina, informacijos tvarkymas nereikalauja daug pastangų. Tam pakanka natūralių žmogaus sugebėjimų. Plečiantis veiklai, šių gebėjimų neužtenka. Pirmiausia iškilo duomenų registravimo, saugojimo ir perdavimo didesniais atstumais problemų. Joms spręsti sukurtos rašto, telegrafo, telefono ir kitokių ryšio priemonių sistemos. Susidarė sąlygos perduoti sukauptą patyrimą kitoms kartoms, racionaliau tvarkyti ūkį, pagreitinti žmonijos plėtrą. Išaugo informacijos tvarkymo, modernių informacinių technologijų diegimo poreikiai. Informacinėmis technologijomis vadinami procesai, kurių metu renkami, saugomi, analizuojami, pertvarkomi ir siunčiami vartotojams įvairūs duomenys. Šiuose procesuose pagrindinis dėmesys skiriamas ne duomenų prasmei, o patiems tvarkymo veiksmams, technologijai. Plačiau domėtis informacinėmis technologijomis pradėta šeštajame dešimtmetyje, kai pradėtos diegti kompiuterinės informacinės sistemos. Tuo metu kompiuterinė technika buvo labai brangi, jos eksploatacija sudėtinga, todėl informacinės technologijos buvo naudojamos tiktai specialiose struktūrose – skaičiavimo centruose. Buvo manoma, kad vartotojams tiesiogiai neteks dalyvauti. Per paskutinį dešimtmetį kompiuterinė technika labai atpigo, o jos techniniai parametrai gerokai išaugo, programinė įranga tapo tobulesnė ir patogesnė naudoti. Tobulėjant kompiuterinio ryšio technikai, kompiuterių tinklams ir patiems kompiuteriams, situacija iš esmės pasikeitė. Patikimi ir nebrangūs asmeniniai kompiuteriai, kurių techninės ir eksploatacinės savybės daugelį kartų geresnės už šeštojo dešimtmečio informacinių sistemų organizavimui naudotų kompiuterių pajėgumą, tapo neatskiriami daugumos specialistų ir tarnautojų darbo priemone.


Šių dienų kompiuteris dar labai jaunas - jam vos pusšimtis metų.

Jeigu reikalinga informacija – jos ieškome, ją kaupiame, bandome apibendrinti ir panaudoti savo poreikiams.

Informacinėmis technologijomis vadinami procesai, kurių metu renkami, saugomi, analizuojami, pertvarkomi ir siunčiami vartotojams įvairūs duomenys.

Tobulėjant kompiuterinio ryšio technikai, kompiuterių tinklams ir patiems kompiuteriams, situacija iš esmės pasikeitė. Patikimi ir nebrangūs asmeniniai kompiuteriai, kurių techninės ir eksploatacinės savybės daugelį kartų geresnės už šeštojo dešimtmečio informacinių sistemų organizavimui naudot pirmuosius mechaninius skaičiavimo įrenginius dar antikos laikais naudojo matematikai, inžinieriai bei prekeiviai. Kinijoje ir japonijoje, prieš kelis tūkstančius metų iki mūsų eros, jau buvo naudojami skaičiuotuvai, padaryti iš karoliukų, pritvirtintų ant specialaus rėmo (karoliukai vadinosi kalkulėmis, iš čia ir kilo terminai kalkuliuoti ir kalkuliatorius). Ant siūlo suvertų kalkulių pozicija atitikdavo tam tikrą skaičių.

Dar xvii amžiuje, sparčiai vystantis jūreivystei ir astronomijai, prireikė greitai ir tiksliai sudaryti įvairias matematines lenteles: sinusų, logaritmų, kvadratinių šaknų ir kt. Tada ir gimė mintis sukurti įrenginį, kuris palengvintų atlikti matematines operacijas, ypač kai reikia daug skaičuoti.

Vieną iš pirmųjų mechaninių kalkuliatorių sukūrė 1642 metais sukūrė prancūzas blezas paskalis (blaise pascal). Šis įrenginys, pavadintas paskalina , buvo sudarytas iš ratukų, ant kurių buvo užrašomi skaičiai nuo iki. Kai ratukas kartą pilnai apsisukdavo, jis užkabindavo gretimą ratuką ir pasukdavo jį per vieną skaičių. B. Paskalio panaudotas surištų ratukų principas tapo beveik visų mechaninių skaičiuotuvų, sukurtų per tris šimtmečius, pagrindu. Pagrindinis paskalinos trūkumas – labai sudėtingas įvairių operacijų, išskyrus sudėtį atlikimas.

Pirmąją mašiną, kurioje lengvai atliekami visi keturi aritmetiniai veiksmai, sukūrė vienas iš diferencialinio ir integralinio skaičiavimo pradininkų g. Leibnicas (gottfried leibniz) 1673 metais. Šiame mechaniniame kalkuliatoriuje sudėtis buvo atliekama kaip ir paskalinoje , tačiau jo konstrukcijoje g. Leibnicas pirmą kartą pritaikė judančią dalį – karietėlę (tai leido atlikti visus aritmetinius veiksmus), kuri buvo naudojama ir vėlesnėse konstrukcijose. Tačiau g. Leibnicas pagarsėjo ne savo kalkuliatoriumi, o tuo, kad sukūrė diferencialinį ir integralinį skaičiavimą.

  • Informatika Referatai
  • 2011 m.
  • 14 puslapių (2277 žodžiai)
  • Informatikos referatai
  • Microsoft Word 680 KB
  • Kompiuterių raidos istorija. Kompiuterių kartos
    10 - 1 balsai (-ų)
Kompiuterių raidos istorija. Kompiuterių kartos. (2011 m. Kovo 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/kompiuteriu-raidos-istorija-kompiuteriu-kartos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 04:00