Kompiuterių virusai ir antivirusai


Informatikos referatas. Įvadas. Kompiuterinio viruso sąvoka. Kompiuterinio viruso istorija. Kompiuterinių virusų klasifikacija. Virusų klasifikacija pagal buveines. Virusų klasifikacija pagal veikimo ypatumus. Virusų klasifikacija pagal kenksmingumą. Kita kenkėjiška programinė įranga. Kenkėjiškų programų veikimo kompiuteryje požymiai. Kaip užsikrečiama virusais? Kaip galima apsaugoti kompiuterį nuo virusų? Antivirusinių programų sudėtis. Antivirusinė programinė įranga. Problemos su antivirusinėmis programomis. Išvados. Literatūros sąrašas. Abėcėlinė rodyklė. Priedai. Paveikslėlis 1 Programos geriausiai aptinkančios virusus. Paveikslėlis 2 Virusai. Paveikslėlis 3 Kompiuterių viruso koduotės.


Failų virusai (angl. File viruses). Tokie virusai užkrečia kitus failus, dažniausiai vykdomuosius pvz., .com, .bat, .exe. Jie gali užkrėsti kitus failus, skaitant programą iš diskelio, CD ar USB įrenginių. Daugelis tokio tipo virusų pastoviai yra kompiuterio atmintyje. Kai tik užkrečiama atmintis, joje esantis virusas pradeda užkrėsti visus paleidžiamus failus. Failų virusai gali būti skirstomi į rezidentinius ir nerezidentinius. Rezidentiniai yra tokie virusai, kurie išlieka kompiuterio darbinėje atmintinėje net tada, kai darbas su jį paleidusia programa baigtas. Jie pavojingi tuo, kad pasileidžia iš atminties ir reguliariai užkrečia kitus failus, be to, gali užimti daug vietos darbinėje atmintinėje. Nerezidentiniai virusai yra tokie, kurie išlieka kompiuterio darbinėje atmintinėje tol, kol veikia jį paleidusi programa. Jie užkrečia kompiuterį tuo momentu, kai paleidžiamas užkrėstas failas su jame įrašyta programa arba atidaromas užkrėstas dokumentas. Paleidžiant užkrėstą programą rezidentiniai virusai į darbinę atmintinę įveda savo kopiją, o paskui perkelia ją į priimančiąją programą. Po to rezidentinis virusas, esantis darbinėje atmintinėje, jau yra pasirengęs užkrėsti kitas paleisties programas.

Užkrovimo sektoriaus virusai (angl. Boot sector viruses). Tokie virusai užkrečia užkrovimo sektorių, kurį turi kietieji diskai (ir diskeliai). Visi diskai turi nedideles programas, kurios yra paleidžiamos diskui pradedant darbą. Užkrovimo sektoriaus virusai infekuoja tas programas, ir yra atmintyje kol kompiuteris dirba, jeigu darbo metu prijungiamas koks nors išorinis duomenų saugojimo įrenginys virusas bando jį užkrėsti.

Daugialypiai virusai (angl. Multipartite viruses). Tokie virusai turi failų virusų ir užkrovimo sektoriaus virusų savybes, todėl juos sudėtinga panaikinti. Jeigu užkrovimo sektorius bus išgydytas nuo viruso, o kompiuteryje esantys failai – ne, tai virusas iš naujo užkrės užkrovimo sektorių arba atvirkščiai.

Virusai palydovai (angl. Companion viruses). Tokie virusai nekeičia esamų failų. Jų veikimo algoritmas pasireiškia tuo, kad jie sukuria .exe failų palydovinius failus tuo pačiu pavadinimu, tačiau kitu plėtinių: .com, pvz., sukuria failui xcopy.exe sukuria failą xcopy.com.

Kirminai (angl. Worms). Tokie virusai dauginasi ir plinta kompiuteryje arba kompiuterių tinkluose. Kirminai gali pakenkti kompiuterio OS ne tik tuo, kad daugeliui savo kopijų naudoja darbinę ir disko atmintines, dėl ko OS darbas labai sulėtėja, bet ir tuo, kad gali panaikinti arba pasinaudoti kompiuteryje esamais duomenimis, pvz., slaptažodžiais, registracijos vardais, failais. Kirminai plinta ir elektroniniu paštu – paprastai jie atkeliauja laiško prieduose, kurie vykdomi jį atvėrusio gavėjo kompiuteryje: daro kenksmingus veiksmus, nusiunčia save elektroniniu paštu kitiems adresantams ir t. t. Kartais jų gausa gali sutrikdyti pašto serverių darbą, nors jie, taip pat kaip virusai palydovai, nekeičia, nemodifikuoja esamų failų ar disko sektorių.

Trojos arkliai (angl. Trojans). Tokie virusai slepiasi programose, kurios apsimeta, kad yra reikalingos ir vertingos, tačiau iš tiesų taip nėra. Priešingai nei kiti virusai ar kirminai, šie virusai patys nesidaugina. Trojos arkliuose yra paslėptas kodas, kurį įvykdžius gali būti sugadinta sistema ar prarasti duomenys. Tam kad Trojos arklys atsidurtų kompiuteryje, jį reikia atsisiųsti arba jis gali atkeliauti su elektroniniu laišku kaip priedas.

Nematomi virusai (angl. Stealth viruses). Tokie virusai yra vieni sudėtingiausių. Jiems būdingas gebėjimas slėptis, maskuotis įvairiausiais būdais. Tai gana išbaigtos ir tobulos programos, kurios perima OS kreipinius į nepažeistus failus ar diskų sektorius ir vietoje savęs pateikia (pakiša) užkrėstas failo dalis. Be to, šie virusai failų atžvilgiu naudoja gana originalius algoritmus, leidžiančius apgauti rezidentiniais antivirusines programas.

  • Informatika Referatai
  • 2015 m.
  • 20 puslapių (4244 žodžiai)
  • Kolegija
  • Informatikos referatai
  • Microsoft Word 165 KB
  • Kompiuterių virusai ir antivirusai
    10 - 7 balsai (-ų)
Kompiuterių virusai ir antivirusai. (2015 m. Balandžio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/kompiuteriu-virusai-ir-antivirusai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 13:38