Komunikacija ir retorika


Komunikacijų konspektas. Komunikavimas ir retorika. 1 dalis. bendravimo proceso organizavimas. Bendravimo sistemos esmė, funkcijos, tikslai bei lygiai. Bendravimo funkcijos. Bendravimo lygmenys. Bendravimo proceso organizavimas. Bendravimo proceso modelis. Organizacinis ir žmogiškasis bendravimo aspektai. Kultūros įtaka bendravimo sėkmei. Grupinio darbo ir specialistų komandos organizavimo ypatumai. Darbo komandos sudarymo ir veikimo mechanizmas. Grupės ir komandos narių veiksmų suderinamumas. Lyderis lr lyderiavimas. Lyderiavimo teorijos. Dalis. dalykinio bendravimo rūšys. pokalbių (derybų), susirinkimų, konferencijų, vizitų, priėmimų bei ryšių su žiniasklaida organizavimas. Žodinis bendravimas, viešosios kalbos ypatumai. Viešųjų pasisakymų sandara. Pokalbiai telefonu. Dalykinis bendravimas raštu. Patarimai rašant laiškus. “Labai Jums dėkojame už greitą atsakymą, kuriuo esame visiškai patenkinti. ”. “Jūsų problema yra visiškai suprantama. ”. Derybos ir pokalbiai bei jų organizavimas. Pasirengimas pokalbiui (deryboms). Derybų pradžia. Dialogas. Dialogo prieštaravimai. Argumentavimas. Argumentavimo taktika. Konferencijos organizavimas. PlanavimasKryptingas vadovavimasVykdymas. Susirinkimo organizavimas. Vizitų ir priėmimų organizavimas. Vizitų ir priėmimų rūšys. Vizitų ir priėmimų organizavimas. Ryšių su žiniasklaida organizavimas. Bendravimas telekomunikacijos pagalba. Nežodinis (neverbalinis) bendravimas.


Etikos ir kultūros požiūriais verslo sėkmei didelę reikšmę turi nepriekaištingi personalo santykiai bendrovės viduje, su produkcijos vartotojais, tiekėjais, visuomene, žiniasklaida ir kt. Ypatingą reikšmę turi bendravimo etika, t.y. moralinių ir dorovinių nuostatų laikymasis, sukuriantis tam tikrą bendravimo versle aplinką. Rinkos santykių etika atspindi socialinę verslininkų atsakomybę, jų visuomeninę misiją. Skirtingai nuo teisinių kodeksų, etika remiasi dorove, kultūra, aukšta morale, klasikinėmis tradicijomis, gerais įpročiais ir kt.

4. Vienas svarbiausių žmogaus saviraiškos būdas. Bendraudami sprendžiame ne tik iškilusias problemas, bet ir atsiskleidžiame tarp draugų bei visuomenėje.

Verslininkai kasdien bendrauja su tiekėjais, platintojais, esamais ir potencialiais klientais, valstybės institucijomis ir kitomis organizacijomis. Didesnis vaidmuo tenka bendravimui raštu, t.y. pasikeitimui rašytiniais dokumentais tarp verslo partnerių: užmezgant verslo santykius, patvirtinant susitarimus, atsakant į klausimus ir kt. Dalykiniame bendravime dėmesys skiriamas žinios turiniui bei lakoniškam ir aiškiam reikalo esmės pateikimui. Šio bendravimo tikslus galima suskirstyti į keturias rūšis: informuoti, išsiaiškinti, įtikinti, išlaikyti dėmesį.

Informuoti – tai informacijai perduoti tam tikram gavėjui ar verslo partneriui.

Išsiaiškinti – tai gauti papildomos informacijos apie prekes, paslaugas ir kt.

Įtikinti – tai bendravimu, kontaktais paveikti žmones, pakeisti jų elgesį ar požiūrį. Tipiški laiškai, kuriuose siūloma ką nors pirkti, yra įtikinamos žinios pavyzdžiai. Įtikinimas taikomas gavėjui, kad būtų pašalintas pasipriešinimas ar nesutikimas.

Viena iš pagrindinių verslo korespondencijos formų – laiškai. Jų taisyklės ir formos buvo nustatytos Anglijoje maždaug prieš 150 metų. Per praėjusį laikotarpį jos buvo pildomos ir tobulinamos, įgavo tarptautinį pripažinimą. Jomis dažniausiai naudojamasi susirašinėjant tiek su vietos, tiek su užsienio šalių partneriais. Europos šalių verslininkai labai vertina bendrųjų korespondencijos taisyklių ir formų laikymąsi. Taip suprantama kaip mandagumo, partnerio gerbimo išraiška, rašto autoriaus išprusimas.

Dalykiniame bendravime svarbu vieši pasisakymai, pokalbiai telefonu, derybos, konferencijų, susirinkimų ir seminarų vadyba, vizitų ir priėmimų organizavimas bei nežodinio bendravimo žinių panaudojimas.

2. Tarpasmeninis bendravimas – tai neformalus asmenybių bendravimas, trunkantis ilgesnį ar trumpesnį laiką ir atspindintis tam tikrą intelektualinį, emocinį ar fizinį bendraujančiųjų artumą. Jis gali apimti bendravimą grupėse, komandose ar kitose žmonių bendrijose, kurių narius sieja koks nors bendras požymis – bendra veikla, priklausymas tai pačiai organizacijai, bendri interesai ir kt. Nors tarp asmeninio ir dalykinio bendravimo negalima nubrėžti griežtos ribos, tačiau išskirtiniai dalykinio bendravimo ypatumai ir tikslai lemia tam tikrus šių bendravimo formų skirtumus. Verslo dalykiniame bendravime žmonių tarpusavio santykiai intensyvėja. Tai lemia komunikacijos ryšių gausėjimas, nes kaskart daugiau reikia išsiaiškinti, informuoti, įtikinti. Kartu atsiranda ir naujų bendravimo sunkumų, susidaro daugiau sudėtingų žmogaus veiklos ir elgesio situacijų, vadinasi didėja ir bendravimo dorovinė reikšmė.

Organizuojant susirinkimus, konferencijas, vizitus, priėmimus ir kitus dalykinio bendravimo darbus dažniausiai turime atsakyti į šiuos klausimus: Kas? Ką? Kam? Kokiomis priemonėmis? Kokios galimos pasekmės? Bendravime svarbūs yra informacijos siuntėjas ir gavėjas. Pirmasis - tai asmuo, generuojantis idėjas arba surenkantis informaciją ir ją perduodantis, o antrasis - tai asmuo, kuriam skirta informacija ir kuris ją interpretuoja.

Bendravimo organizavimas – tai sistema priemonių bei metodų, racionaliausiai derinančių dalinius bendravimo etapus su techninių priemonių bei darbo objektų naudojimu. Priklausomai nuo dalykinės komunikacijos tikslo skiriasi bendravimo objektai, todėl keičiasi ir organizacinis veiksnys. Bendravimo organizatoriai konkretiems darbams turi suburti darbuotojus, sukurti organizacines valdymo struktūras (dirbančiųjų grupes ir kitus padalinius), paskirstyti užduotis, racionaliai organizuoti darbus, kad su mažiausiomis sąnaudomis būtų pasiektas galutinis rezultatas. Svarbu bendravimo proceso aprūpinimas viskuo, kas užtikrina normalų darbą (aprūpinimas medžiaginėmis vertybėmis, įranga, transportu, energija ir kt.). Būtinas bendravimo proceso paskirstymas laike, t.y. operatyvinis planavimas ir valdymas, išteklių apskaita bei kt.

Bendravimo procesas prasideda pasirengimu bendrauti ir kontakto užmezgimu. Tą parengtį sudaro dėmesio sukaupimas būsiančiam pašnekesiui apgalvoti, kam, ką ir kaip ir pokalbio ar kitokio bendravimo objektai turi tapti svarbiausiais komponentais - privalome visapusiškai įvertinti būsimą bendravimo scenarijų. Pirmosiomis kontakto su nepažįstamaisiais akimirkomis svarbi kontakto pradžia: įvertiname pokalbio dalyvių išvaizdą, (pažymėtina aprangos ir išvaizdos (net kvapo!) svarba, kalbos maniera, nežodinis (gestų) elgesys). Tai trunka keliolika sekundžių. Per jas apmąstome, koks bus pirmas sakinys, kaip jis skambės (svarbu kalbos maniera, veido išraiška, gestikuliacija), kas prie ko derinsis. Po to vienos, dviejų minučių reikia tam, kad pašnekovai sukurtų sau ir kitam būtiną situacijos variantą. Nepatariama skubėti (kuo didesnis skubotumas, tuo dažniau klystame). Svarbu nepasiduoti pirmajam įspūdžiui, neretai dėl to vėliau tenka keisti savo nuomonę, o tai kenkia bendravimo santykiams.

Komunikacija ir retorika. (2015 m. Kovo 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/komunikacija-ir-retorika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:50