Komunikacijų špera


Simetrinės linijos. Pereinamųjų slopinimų priklausomybės nuo dažnio ir linijos ilgio. Korozija dirvoje. Simetrinės kabelinio ryšio linijos. Katodine stotis. Simetrine grandine. Trukdžių skirstymas. Simetrines linijos perdavimo koeficiento priklausomybe nuo daznio.

Komunikacijų Špera. Ryšių linijos. Laidinio ryšio linijos. Reikalavimai ryšių linijoms. Kreipiančiųjų sistemų teorija. Ryšių linijos ekvivalentinė sxema ir lygtys. Banginė varža. Sklidimo koeficientas. Antrinių parametrų priklaisomybė nuo dažnio. Energijos perdavimas simetrine grandine su nuostoliais. Simetrinio kabelio laidumas ir talpumas. Elektriniai procesai simetriniuose kabeliuose. Pirminių parametrų priklausomybė nuo f , atstumo tarp laidininkų ir laidininkų diametro. Grandžių e-m ryšys. E-m ryšio prigimtis ir parametrai. Pagrindinė grandžių tarpusavio ryšio lygtis. Simetrinių grandžių pereinamieji slopinimai. Kabelinės linijos (kl). Kabelio statybinis ilgis. Pereinamųjų slopinimų priklausomybė nuo linijos ilgio ir darbo dažnio. Papildomas ryšys tarp grandžių. Kabelio grandžių simetrizavimas. Kondensatorinis simetrizavimas. Koncentruotas simetrizavimas. Ad kabelių simetrizavimas pagal komplexinius ryšius. Žd kabelių simetrizavimas. Išorinių šaltinių trukdžių klasifikacija. Žaibo įtaka. Aįl įtaka. Eg įtaka. Magnetinės įtakos skaičiavimas. Rs įtaka. Apsaugos schemos, iškrovikliai, saugikliai. Apsaugos trosai. Redukciniai transformatoriai. Korozijos rūšys. Dirvos arba elektrocheminė korozija. Tarpkristalinė (mechaninė) korozija. Elektrinė (klaidžiojančių srovių korozija). Apsauga nuo korozijos. Elektrinis drenažas. Katodinės stotys. Protektoriai. Ryšių linijų skirstymas, žymėjimas. Kabelių pagrindiniai elementai.


Visada pereinamieji slopinimai didesni tolimajame gale už artimajame. (2 pav) didėjant l, a0 pradžioje mažėja, nes įvairių linijos vietų atėję trukdžiai sumuojasi. Toliau jis išlieka pastovus, nes ateinančių trukdžių dydis mažas ir nebepakeičia suminių trukdžių dydžio.

Aa mažėja, nes kiekviena linijos atkarpa duoda trukdžių srovę, kuri sumuojasi su kitom srovėm.

Al kinta dėsniu (1), Prie mažų ilgių lemiamą įtaką turi aa ir l kinta beveik jo dėsniu. L didėjant nuosavas slopinimas l viršija aa dydį.

Korozija- tai kabelio metalinių dalių irimas, veikiant agresyviai aplinkai. Aplinka kabelį gali veikti 3jopai: /chemiškai/ mechaniškai/ elektrochemiškai. Yra 3 korozijos rūšys: /dirvos arba elektrocheminė/ mechaninė arba tarpkristalinė/ elektrokorozija (klaidžiojančių srovių)/. Koroduojant suardomos kabelio metalinės konstrukcijos, į kabelio vidų patnka drėgmė- sugadinamas kabelis. Sąveikaujant kabeliui su gruntu bei jame esančiomis klaidžiojančiomis srovėmis, ant kabelio paviršiaus susidaro anodinės (a) ir katodinės zonos (k). Anodinės zonos įgauna “+”, o katodinės “-“ potencialą. Srovė iš a teka į k. Ištekėdama iš a zonos, srovė išsineša kabelio metalo mikrodaleles ir kabelis suardomas.

Laidininku teka a. Dažnio srovės, vadinasi ir laukų kitimas (h ir e) yra spartus. Tie kiekvienos poros e-m laukai kerta tiek nuosavus laidininkus, tiek kitų porų laidininkus. Dėka e-m laukų saveikos kabelio laidininkuose pasireiškia paviršinis efektas ir artumo efektas.

Komunikacijų špera. (2012 m. Balandžio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/komunikaciju-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:43