Konfliktai ir ginčiai bendravime


Psichologijos referatas. Įvadas. Kas yra konfliktas? Kas yra ginčas? Konfliktų ir ginčų rūšys ir jų priežastis. Konfliktų ir ginčų sprendimo budai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šiame referate mes kalbėsime apie “Konfliktus ir ginčus bendravime”. Čia nediskutuojama apie vidinius - psichologinius konfliktus, juos sukeliančias pasirinkimo, įtampos problemas, su kuriomis neįmanoma susidoroti. Taip pat nekalbama apie neturinčius aiškaus objekto agresijos aktus, tokius, kaip futbolo fanų smurtas.

Kad ir kaip būtų gaila, neįmanoma įsivaizduoti gyvenimo be konfliktų ir ginčų paprasčiausiai todėl, kad žmonės teikia pirmenybę savo reikalams ir interesams. Todėl galima sakyti, kad konfliktai ir ginčai yra neišvengiami.

Analizuodami konfliktus, mes skiriame konflikto esmę ir elgesį, dėl ko kyla ginčai. Kas nors galėtų apibūdinti kaip įžeidimo ar užgautumo jausmą, kurį sukėlė kažkas kitas. Tai iš dalies paaiškina neigiamą nusistatymą. Mes matome, kad žmonės aiškina situacijas ir kitų žmonių elgesį labai skirtingai. Atskiras žmogus gali įžiūrėti arba neįžiūrėti kito elgesyje piktų kėslų. Mes pastebime, kad žmonės, kurie nusiteikę konfliktuoti, dažnai mažiau paiso užgautumo ir įžeidimo jausmų.

Skirtingų žmonių pažiūros, nevienodas įvairių reiškinių suvokimas ir jų vertinimas gana dažnai sukelia ginčytinas situacijas. Jeigu tokia situacija sukelia grėsmę nors vieno iš sąveikos dalyvių suformuluotam tikslui, tai sudaro konfliktinę situaciją. Taigi, konfliktinė situacija- tai prieštaringos šalių pozicijos kokiu nors klausimu, siekimas priešingų tikslų ir įvairių priemonių jiems pasiekti naudojimas, interesų nesutapimas ir t.t.

Dažnai konfliktinės situacijos pagrindą sudaro objektyvūs prieštaravimai. Tačiau kartais pakanka kokios nors smulkmenos- nevykusiai ir ne laiku pasakytų žodžių, nuomonės, kitaip tariant, incidento,- ir konfliktas gali prasidėti. Konfliktinė situacija neapsieina ir be ginčų (debatų, diskusijų, polemikos ir t.t) Kartais nuo menkiausios „kibirkštėlės“ gali įsiplieksti didžiulis konfliktas, kuris gali grėsti dideliomis neigiamomis pasekmėmis abiems konfliktuojančioms pusėms.

Kas tai yra konfliktas ? Koks pasaulis būtų jeigu žmonės nebendrautų? Jei nebūtų įmanoma bendrauti kasdieniniame gyvenime, informacija nepasiektų nei vieno žemės kampelio, pasaulis negalėtų tobulėti, negalėtų žengti tolyn vystymosi keliu. Bet bendraudami žmonės ne visą laiką tai daro tobulai, humaniškai, nuolankiai. Visą laiką atsiranda atskiri individai ar jų grupės, kurie visada yra kažkuo nepatenkinti. Kai bendraujame vieni kitiems padedame įgyvendinti tikslus, realizuoti siekius ir patiriame abipuse naudą, sakome, kad bendradarbiaujame. Varžantis stengiamasi patenkinti tik vienos grupės ar žmogaus poreikius. Konfliktai - tai tokia natūrali, svarbi, neišvengiama visuomenės ir mūsų pačių gyvenimo dalis, socialinis reiškinys, kylantis tarp draugų, tėvų ir vaikų, vyro ir žmonos, tarp įvairių grupių. Taigi, konfliktas yra daugiau ar mažiau išreikšta kova tarp dviejų ar daugiau šalių, kurios turi prieštaraujančių nuostatų, veikimo

Dėl ko kyla konfliktai mes žinome, bet kokios jų pasekmės mes turbūt nepagalvojame. Konfliktai neretai yra laikomi įtampos, streso ir emocinių protrūkių laikotarpiais. Konfliktų metu mes reaguojame fiziškai - pakeliame balsą, pradeda smarkiau plakti širdis, drebame iš pykčio, išbalame ir t.t. Mūsų reakcija paveikia ir kitą konflikte dalyvaujantį asmenį. Kartais mes sąmoningai pasitelkiame savo fizines reakcijas, kad paveiktume kitus žmones. Kartkarčiais mes slepiame savo tikruosius jausmus. Nors širdis tuo metu daužosi kaip pašėlusi, dreba rankos, mes apsimetame, kad nieko neatsitiko, stengiamės neatrodyti “silpni”.

Argumentacijos forma yra ne monologas, o dialogas, kurio formos (ir tikslai) gali būti labai vairūs - tai ginčas, polemika, debatai, diskusija, disputas ir t.t. Ginčai, polemikos, diskusijos, debatai ir kiti tokio viešo bendravimo stiliai yra savo asmeninio produkto arba partijos, idėjų, nuomonės įdiegimo į visuomenę priemonė, reklama. Ginčų klausydamiesi žmonės patys įsitraukia į juos ir į savo mąstymą įtraukia ginčų objektą; taip yra formuojama jų nuomonė, ko ir siekia, norintys prastumti kokią tai idėją, filosofiją, technologiją. Tai tiesiog viena iš visuomenės nukreipimo link norimo rezultato priemonė.

Kaip manote, ar ginču galima kažką išspręsti? O atrasti tiesą? Paplitęs posakis, kad ginče gimsta tiesa, kelia abejonių, kai išsiaiškiname, kas gi yra ginčas. Matyt, senieji filosofai turėjo omenyje diskusiją (lot. discussio – aptarimas, tyrimas, nagrinėjimas), o ne ginčą. Ginčas apibrėžiamas kaip žodinės varžytuvės, kur kiekvienas gina savo nuomonę; ginče kiekvienas dalyvis yra ne tik už save, bet ir vienas prieš kitą.

Ginčas kyla tuomet, kai turime skirtingas nuomones viena tema ar klausimu. Ginčijamasi dėl įsitikinimo, kad kiekvieno iš oponentų nuomonė yra vienintelė teisinga ir ją siekiama įrodyti. Todėl ieškoma svariausių argumentų, geriausiai tokių, kurie išmuštų priešininką iš pusiausvyros, sutrikdytų. Besiginčijantys privalo turėti dvejopus argumentus: vienus – paneigiančius priešininko nuomonę, kitus – įrodančius savąją.

Konfliktai ir ginčiai bendravime. (2015 m. Kovo 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/konfliktai-ir-ginciai-bendravime.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 02:02