Konfliktų sprendimas referatas


Psichologijos referatas.

Įvadas. Konfliktų priežastys, rūšys ir klasifikavimas. Konfliktų atsiradimo priežastys. Konfliktų rūšys. Konfliktų klasifikavimas pagal jų pasekmes. Konstruktyvus konfliktų sprendimas. Konfliktų sprendimo kultūra. Konstruktyvios konfliktų eigos prielaidos, taikant bendradarbiavimo principus. Konstruktyviai spręstinų konfliktinių situacijų sprendimo eiga. Rezultatyvus būdas konstruktyviai spręsti konfliktus – tarpininkavimas. Etapai kaip spręsti konfliktus konstruktyviai. Netiesioginiai konflikto sprendimo būdai. Konfliktų įvaldymas. Konfliktų valdymo uždaviniai konstruktyviai spręsti konfliktus. Konfliktų valdymo tikslai ir sąsajos su konstruktyviu konfliktų sprendimu. Dalykai norint pasiekti geresnių bendradarbiavimo ir sutarimo rezultatų konfliktinėse situacijose. Išvados ir pasiūlymai. Literatūra ir šaltiniai.


Šio darbo užduotis yra apžvelgti kaip reikia konstruktyviai spręsti konfliktus.

Šio darbo tikslas - suvokti ir išmokti kaip konstruktyviai spręsti konfliktus.

Atskleisti konfliktų kilimo priežastis, konfliktų rūšis ir pasekmes;

Susipažinti su konfliktų sprendimo kultūra, konstruktyvios konfliktų eigos prielaidomis, konstruktyviai spręstinų konfliktinių situacijų sprendimo eiga, tarpininkavimu konfliktų sprendime, etapais kaip spręsti konfliktus konstruktyviai;

Išsiaiškinti konfliktų valdymo uždavinius, konfliktų valdymo tikslus ir sąsajas su konstruktyviu konfliktų sprendimu;

Pateikti dalykus, norint pasiekti geresnių bendradarbiavimo ir sutarimo rezultatų konfliktinėse situacijose;

Pateikti išsamias išvadas ir pasiūlymus.

Tarpgrupinius konfliktus, kuriuose susiduria grupių interesai, vertybės tikslai.. Tokie konfliktai dažniausiai susiformuoja kai nesutaria kelių grupių vadovai. Šiuo atveju kiekviena grupė turi savo idėjas bei griežtą poziciją ir rasti kompromisą labai sunku.

Pagal tai kaip sprendžiamas konfliktas ir kokios jo pasekmės, konfliktai skirstomi į konstruktyvius ir destruktyvius. Konstruktyvūs konfliktai – turintys teigiamas pasekmes, sprendžiami taikiai ir ramiai ieškant abi susiginčijusias šalis tenkinančio sprendimo būdo, gilinantis į iškilusius nesutarimus, jų priežastis, siekiant suprasti vienam kitą.

Destruktyvūs konfliktai nepagerina santykių, o tik pablogina juos ir lieka neišspręsti. Atsiradus įtampai – konfliktinės situacijos pirmajam požymiui – nereikia išsigąsti ir laukti kol tai praeis arba iš karto reaguoti neigiamai. Naudinga bus jei panaudosite konstruktyvų sprendimo būdą ir taikiai išsiaiškinsite santykius, o gal net ir išmoksite ar sužinosite kažką naujo apie save arba draugą.

1. Atsitvėrimas nuo socialinės aplinkos, įsipareigojimų vengimas yra viena iš ypač dažnai pasitaikančių konfliktiškumo apraiškų.

Subjekto gebėjimai pakreipti konfliktą konstruktyvia linkme grindžiant santykius abipusiškumo principu, nuostata į bendradarbiavimą sudėtingose situacijose, dialogas ir keitimasis informacija su oponentais, išradingumas ir lankstumas ieškant sprendimų rodo kultūrinę jo brandą.

Šiuolaikinis mokslas, modernioji politika, teisėkūra teikia prioritetą taikiam konfliktų sprendimui, nes būtent konfliktų sprendimas per bendradarbiavimą apsaugo visuomenę nuo sukrėtimų, suteikia jos raidai nuoseklumo ir darnos. Amerikiečiai R. Fisheris ir W. Ury, vykdy-dami Harvardo projektą, skirtą deryboms, suformulavo keletą principų, kurių taikymas teikia konfliktuojančių šalių veiksmams pozityvumo, o konfliktui – konstruktyvų pagreitį.

Pirmiausia reikia išmokti suvaldyti savo emocijas – per didelis emocionalumas konflikte gali būti prasiveržusio pykčio, neapgalvotų žodžių, ašarų priežastis.

Naudinga būtų kiekvienai konfliktuojančiai pusei išdėstyti savo nuomonę apie susiklosčiusią situaciją, jos reikšmę, tai kaip kiekviena pusė ją supranta, „kame yra problema“ – konflikto priežastis. Kartais pasitaiko, kad konflikto priežastimi tampa informacijos stygius: kažkas kažko nepasakė iki galo arba dėl informacijos trūkumo buvo suprasta ne taip kaip reikėjo ir pan. Todėl labai svarbu išsiaiškinti konflikto priežastį, gal paaiškės, kad tai tik nesusipratimas ir bus apsieita be ilgų diskusijų.

Jeigu visgi nesutarimo priežastis reali, tuomet reikėtų pereiti prie jo analizės. Išsiaiškinti kas, kam ir kodėl nepatinka. Pavyzdžiui, jei tai konfliktas tarp draugų ar gyvenimo partnerių, dėl kokio nors nepageidaujamo elgesio, nereikėtų kaltinti paties žmogaus asmenybės, o akcentuoti tik tą elgesį, manierą ar pan., kuris sukėlė neigiamą reakciją. Taip pat, tokius žodžius kaip: „tu visada šitaip“, „tu niekada nieko...“, „tu tada ir tada irgi taip pat pasielgei“ reiktų išmesti į šiukšlių dėžę ir vietoje jų naudoti tokius išsireiškimus: „Vakar aš pasijaučiau nejaukiai, kai prie visų papasakojai tą pašaipų anekdotą“ (teiginyje turi atsispindėti konkretus nepatikęs veiksmas, kada jis nutiko ir jūsų emocijos jo atžvilgiu). Pamirškite tai kas buvo anksčiau: Jeigu toks elgesys kartojasi, bet ankstesnis jau buvo aptartas jo priminti tikrai nereikia. Klaidingas teiginys skambėtų taip: „Tu ir vėl mane pastatei į nepatogią padėtį, elgiesi kaip stačiokas“ (apibūdinamas ne konkretus nepatikęs poelgis, bet kaltinama asmenybė, po tokios kritikos asmuo liks įžeistas ir vargu ar norės nusileisti, analizuoti ir pripažinti savo poelgio pasekmes – jos liks nesuprastos).

  • Psichologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (4615 žodžių)
  • Psichologijos referatai
  • Microsoft Word 57 KB
  • Konfliktų sprendimas referatas
    10 - 4 balsai (-ų)
Konfliktų sprendimas referatas. (2016 m. Kovo 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/konfliktu-sprendimas-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 00:31