Konfucianizmas referatas


Filosofijos referatas.

Įvadas. Kinų filosofijos istorija (Brigita Janavičiūtė). Konfucianizmo vieta kinų filosofijos ir kultūros istorijoje (Brigita Daukšaitė). Svarbiausi konfucianizmo kilmės šaltiniai (Gritė Ancevičiūtė). Pagrindiniai konfucianizmo raidos etapai ir jų bruožai (Paulius Urbanavičius). Konfucijaus mokymas apie kilnų vyrą (Gabrielė Šniukaitė). Konfucijaus mokymas apie valstybę ir visuomenę (Rūta Krušinskaitė). Konfucianizmo oponentai maoizmas ir legizmas (Rūta Kairiūkštytė). Konfucijaus kultas (Šarūnas Zavadskas). Neokonfucianizmas (Greta Morkūnaitė). Išvados. Literatūra.


V-III a.pr.m.e toliau vystosi senovės K.f. Kaip tik tais amžiais atsiranda svarbiausios filosofijos mokyklos. Daug dėmesio filosofijai skyrė daoizmo šalininkai (daoizmas – religinė ir filosofinė sistema, kuri pabrėžia žmogaus ir gamtos darną, žmonijos ir visatos sąveiką). Buvo plėtojama ir gnoseologija. Jėgų in ir jan ir penkių gamtos ,, stichijų“ vaizdinius plėtojo Czou Janis. Platų atgarsį turėjo etinės politinės Konfucijaus ir Men-czi koncepcijos, „įstatymininkų “ mokyklos atstovų pasisakymai apie valstybę ir teisę. Tai buvo senovės kinų filosofijos aukso amžius. Etikos ir moralės srityje didžiausias dėmesys buvo skiriamas mokymui apie žmogaus esmę. Konfucijaus pažiūros atvedė prie Men-czi koncepsijų apie įgimtą žmogaus prigimties gerumą ir Sun-cz koncepsijų apie įgimtą žmogaus prigimties blogį.

III a.pr.m.e – III m.e.a. daugelio natūrfilosofinių ir kosmologinių teorijų pamatas lieka mokymas apie penkias ,, stichijas “. Kartu vystosi įvairūs mistiniai mokymai, formuojasi religinės daoizmo ir konfucianizmo kryptys. Pirmaisiais m.e. amžiais centriniu materializmo ir idealizmo kovos klausimu tampa būties ir nebūties santykio problema.

Nuo I a. Į Kiniją pradeda skverbtis ir joje plisti budizmas, kuris drauge su daoizmu ir konfucianzmu tampa pagrindine kinų minties srove. V-VI a. praeina, viešpataujant budistinei mistikai. Tuo laikotarpiu prasidėjo kova dėl budizmo mokymo apie pasaulio nerealumą. Daugelis mąstytojų labai domėjosi, koks yra esmės ir reiškinio, būties ir nebūties, žmogaus kūno ir sielos santykis. Budizmas lieka labiausiai paplitęs mokymas ir VII-X a. Su budistiniu idealizmu daugiausia buvo kovojama konfucinizmo ir daosizmo pažiūromis. Reaguojant į budizmą ir daoizmą, buvo toliau vystomas konfucianizmo mokymas, pavadintas neokonfucianizmu. Jis jau neapsiribojo etinių ir politinių pažiūrų ruošimu. Išsamiau gvildenami natūrfilosofijos, kosmologijos ir ontologijos klausimai. Centrinė problema buvo idealaus prado li ir materialaus prado ci santykis. Neokonfucianizmas mokė, kad daiktuose slypi šie du pradai : li - protinga kūrybinė galia ir ci – pasyvi materija. Pirmoji žmoguje sudaro teigiamą savybę – gėrio siekimą, o antroji – neigiamą savybę – polinkį į jutimines pagundas. Subjektyvujį idealizmą neokonfucianizme plėtojo Lu Cziujanis ir ypač Van Šouženis. Pirmajam jų priklauso pasakymas: „Pasaulis yra mano protas, o mano protas yra pasaulis.“ Neokonfucianistiniui idealizmui buvo priešpastatyti materializmo mokymai, kurie ir toliau gvildena ci ir li santykio problemą.

Taigi, konfucianizmas yra viena iš pagrindinių idėjinių krypčių senovės Kinijoje, kurios pradininkas Konfucijus ( 551 - 479 pr .m. e.). Ilgus amžius konfucianizmas buvo viešpataujanti feodalinės Kinijos ideologija.

136 m.p.m.e paskelbtas Konfucianizmas kaip valstybinė religija, išsiskiria iš kitų pagrindinių pasaulio religijų neįprastos aukščiausios dieviškosios esybės samprata. Konfucianizmas dažnai siejamas kaip Konfucijaus ir jo sekėjų etine, politine, religine ir filosofine doktrina, todėl norėčiau pristatyti pagrindinius Konfucianizmo šalininkus: Konfucijų, Mencijų bei Siundži - teigiančius gėrį ir meilę visur.

Svarbiausiu Konfucianizmo autoritetu bei Konfucianizmo kaip moralinės filosofijos pradininku laikomas filosofas Konfucijus (551 – 497pr.Kr), kurio vardu dotriną pavadino vakariečiai. Konfucijus Kinijoje buvo labai pamėgtas dėl jo neabejotino asmeninio garbingumo, dorumo, kuklumo bei praktiškumo. Šiuo atžvilgiu Konfucijus atspindėjo praktišką kinų būdą. Nuo Chanų dinastijos įsigalėjimo iki imperijos žlugimo (1912) Konfucijaus mokymas buvo laikomas visuotine valstybės programa, teigianti, individo svarbą remiantis kinų tradicijomis įsijungti į šeimos, valstybės ir moralės kontekstą, o būtent visos šios idėjos Rytų Azijoje ir darė didelę įtaką. Konfucijus teigė, kad žmogus turi vadovautis teisingumu, elgesio tvirtumu, individo ir valdžios morale, nustatytais santykiais tarp žmonių, turi siekti tobulumo, dvasios nepriklausomybės, emocinės harmonijos ir psichologinės pusiausvyros. Taigi, pagal Konfucijų, viskas turi būti žmogui, su žmogum ir dėl žmogaus, tačiau nereikėtų pamiršti, kad žmonių būtis yra paženklinta tam tikrų trūkumų ar ydų, kurios trukdo pasiekti visišką gyvenimo pilnatvę.

  • Filosofija Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Greta
  • 18 puslapių (5505 žodžiai)
  • Universitetas
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 53 KB
  • Konfucianizmas referatas
    10 - 3 balsai (-ų)
Konfucianizmas referatas. (2017 m. Gegužės 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/konfucianizmas-referatas.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 25 d. 10:00