Konkrementai


Medicinos referatas.

Įvadas. Teorinė dalis. Mineralizuotos apnašos, arba dantų akmenų, susidarymas. Konkrementų prisitvirtinimo prie danties būdai. Dantų konkrementų rūšys. Ką sukelia virš dantenų ir po dantenų esantys akmenys? Kaip pašalinti dantų akmenis? Oro ir ultragarsų aparatų naudojimas. Išvados. Literatūra.


Vyrams dantų akmenys susidaro daugiau ir greičiau. Dantų konkrementai (akmenys) susidaro daugumai suaugusiųjų, jų kiekis ir formavimosi vieta yra specifiški ir veikiami daugelio faktorių: burnos higienos įpročių, prieinamos profesionalios priežiūros, dietos, amžiaus, etninės grupės, sisteminių ligų, medikamentų vartojimo. Taip pat įtakos turi ir geriamojo vandens, seilių ypatybės. Vandens kietumas, mineralinė sudėtis gali iš dalies lemti seilių sudėtį. Esant didesniam seilių pH, terpė daugiau šarminė, joje daugiau susidaro akmenų. Žmonėms, valgantiems vien minkštą maistą, nekramtantiems, maitinamiems pro zondą arba dantims negaunant krūvio dėl atvirojo sąkandžio taip pat susidaro daugiau akmenų. Sisteminiai veiksniai gali slopinti arba skatinti akmenų susidarymą. Ligonių, kuriems atliekama dializė, serga inkstų ligomis, seilių pH dėl padidėjusio šlapimo kiekio didesnis, todėl akmenų jie turi daugiau. Dvigubai dažniau akmenų turi vaikai, sergantys astma, cistine fibroze. Rūkaliams taip pat susidaro daugiau akmenų. (L. Jasulaitytė, J. Pauraitė, K.Saldūnaitė, P. Paipalienė, E.Jagelavičienė, N.Basevičienė „Burnos higiena“ , Kaunas 2005)

Dantų konkrementų formavimasis apima keletą biologinių ir fizikocheminių procesų:

Bakterinio apnašo plėvelės susiformavimas ir brendimas.

Apnašo mineralizacjai svarbiausios yra kalcio fosfato druskos. Yra keletas mineralizacijos teorijų. Remiantis pirmąją, mineralų precipitacija apnašose vyksta dėl vietinio kalcio ir fosfato jonų prisotinimo padidėjimo. Precipitacija padidėja: 1) padidėjus seilių pH; 2) seilių koloidams, kuriuose yra surištų mineralų jonų, susidarant ant dantų paviršiaus; 3) iš bakterijų ar nusilpusių epitelio ląstelių išsiskyrus fosfatazei, kuri hidrolizuoja organinius seilių fosfatus, dėl to padidėja jonų koncentracija ir jie nusėda. Antroji teorija pagrįsta mineralizacijos centų susidarymu. Žmonių, kuriems akmenys susidaro greitai ir daug, ant dantų susikaupus minkštosioms apnašoms, po 1-3 dienų jų viduje atsiranda mineralizacijos centrai. Apnašose labai padidėja kalcio ir fosfato koncentracija, padaugėja magnio, cinko, karbonatų jonų, net fluoro. Iš mineralų susidaro kristalai. Dažniausiai iš pradžių mineralizuojasi tarpląstelinis užpildas (matrica), vėliau - ir bakterijos. Kartais pirmiausia mineralizuojasi bakterijų membrana. Maži mineralų židiniai pamažu susilieja. Tam tikros bakterijų rūšys gali skatinti kalcio preciptaciją. Seilių ir dantenų skysčio kalcis ir fosfatai įsitvirtina apnašose. Dažniausiai minkštosios apnašos akmenimis virsta per 10 -20 dienų. Ne visų žmonių apnašų kalcifikacijos laikas vienodas. Jis priklauso nuo individo savybių, danties audinių paviršiaus šiurkštumo, profesionalios ir asmens burnos higienos. Akmenys susidaro sluoksniais. Prie šiurkštaus akmenų paviršiaus lengvai jungiasi naujas minkštųjų apnašų sluoksnis, kuris po kiek laiko mineralizuojasi. Tokiu būdu susidaro vis nauji sluoksniai. (L. Jasulaitytė, J. Pauraitė, K.Saldūnaitė, P. Paipalienė, E.Jagelavičienė, N.Basevičienė „Burnos higiena“ , Kaunas 2005).

  • Medicina Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2567 žodžiai)
  • Kolegija
  • Medicinos referatai
  • Microsoft Word 115 KB
  • Konkrementai
    10 - 9 balsai (-ų)
Konkrementai. (2016 m. Kovo 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/konkrementai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:36