Konkurencija mokesčiais: Lietuva ir Lenkija


Teisės referatas. Įvadas. Mokesčių sistemos raida. Mokesčių istorinė raida Lietuvoje. Mokesčių istorinė raida Lenkijoje. Lietuvos ir Lenkijos mokesčiai. Gyventojų pajamų mokestis (GPM) Lietuvoje. Gyventojų pajamų mokestis (GPM) Lenkijoje. Pelno mokestis Lietuvoje. Pelno mokestis Lenkijoje. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) Lietuvoje. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) Lenkijoje. Socialinio draudimo mokesčiai Lietuvoje. Socialinio draudimo mokesčiai Lenkijoje. Išvados. Literatūros sąrašas.


Mokesčiai, tai privalomojo pobūdžio mokėjimai valstybei. Jie nėra siejami su nauda mokėtojui ar konkrečiu atpildu, todėl didžioji dalis mokėtojų mokesčius laiko tam tikra našta.

Keičiantis ekonominiai pasaulio sandarai kartu keičiasi visuomeninio bei politinio gyvenimo sąlygos. Dėl to kinta ir žmonių požiūris į mokesčius. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kartu formuojasi šalies mokesčių sistema, kuri yra nuolatos keičiama. Per visus nepriklausomybės metus mokesčių klausimais priimta nemažai Lietuvos Respublikos įstatymų bei nutarimų, kuriais mėginama reguliuoti krašto ekonominius bei socialinius procesus.

Darbe bus trumpai aprašyta Lietuvos ir Lenkijos šalių mokesčių istorinė raida bei nagrinėjama mokesčių sistema, iš kokių mokesčių ji sudaryti abiejose šalyse.

XII amžiuje, kai formavosi Lietuvos valstybė, buvo pradėta labiau domėtis mokesčiais Lietuvoje. Seniausi mokesčiai buvo natūriniai: žagrė, padūmė (nuo sodybos, jis buvo tam tikro dydžio), pagalvė, sidabrinė (valstiečių ir miestiečių mokesčiai karo reikalams). Tuo laiko mokesčius buvo sunku atskirti nuo duoklių žemės savininkams.

XVIII a. pab. Lietuvą okupavus Rusijos imperijai, okupuotoje teritorijoje įtvirtinta Rusijos mokesčių sistema. Buvo atliekamas mokėtojų surašymas, kitaip vadinamas revizija. Apmokestinimo vienetu tapo revizinis žmogus (vyriškos lyties gyventojas) ir mokėjo pagalvės mokestį, kuris dažnai buvo didinamas.

Sovietiniais metais sukurta mokesčių sistema buvo sugriauta, apie 91% valstybės biudžeto pajamų sudarė įmonių ir organizacijų mokėjimai, o likusią dalį – gyventojų mokesčiai bei rinkliavos. Valstybinėms įmonėms tuo laikotarpiu mokėjo pelno mokestį, kuris buvo nustatomas kiekvienai įmonei individualiai, neatsižvelgiant į ekonomines sąlygas, o gyventojams teko mokėti pajamų, trobesių, žemės mokesčius ir kt.

Lenkijos mokesčių sistema pasižymi dideliu kintamumu. Viena iš pagrindinių priežasčių tokio didelio kitimo yra mokesčių sistemos sudėtingumas.

Ekonomikos pokyčiai Lenkijoje vyko bent tris kartus. XX amžiuje, kai valdžios institucijos suvienodino mokesčių sistemą (Lenkijos valstybės atstatymas bei mokesčių administravimo suvienijimo procesas vyko keletą metų). 1917 m. antroje pusėje iždo departamento siūlymu buvo įsteigta mokesčių administracija. Siekiant sukurti bendrą mokesčių administravimą buvo paskirta dvylika ministerijų. Šioms ministerijoms teko visos priežiūros užduotys, tačiau jos neturėjo jokių įgaliojimų.

1919 m. buvo sukurta mokesčių ministerija bei jai pavaldžios mokesčių inspekcijos.

Pokario laikotarpiu Lenkijos mokesčių sistema nebuvo pritaikyta rinkos ekonomikai. Tik 1980 metų pabaigoje pradėjo vystytis rinkos ekonomika ir pasikeitė mokesčių sistema. Pagrindiniai tikslai Lenkijos mokesčių sistemos reformos, buvo turėti vienodas taisykles dėl apmokestinimo visiems ūkio subjektas, neatsižvelgiant į jų nuosavybės tipus. Ir po kelerių metų buvo priimti šie įstatymai: pelno mokesčio, pajamų mokestis fiziniams asmenims, mokestis už prekes ir paslaugas ir akcizo mokestis.

Lietuvoje GPM moka: gyventojas gaunantis pajamas iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių. Gyventojai yra skirstomi į nuolatinius ir nenuolatinius gyventojus.

Pajamų mokesčio objektas. Tai yra gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Pavyzdžiui nenuolatinio gyventojo pajamos yra: per nuolatinę bazę gautos individualios veiklos pajamos, kurių šaltinis, kaip jau minėjau yra Lietuvoje ir užsienio valstybėje, tai pat palūkanos, pajamos iš paskirstytojo pelno, nekilnojamojo turto nuomos pajamos, sporto veiklos ir kitos pajamos. Įstatyme smulkiau detalizuojamos tik nenuolatinio gyventojo pajamos, tad nuolatinio gyventojo pajamos pagal įstatymą yra: pajamos gautos Lietuvoje ir/ arba ne Lietuvoje.

Pajamų mokesčio tarifas pagrindinis yra 15%. Šis tarifas taikomas pvz.: gyventojams gaunantiems autorinį atlyginimą; gaunantiems pajamas iš įregistruotos individualios veiklos; advokatų, notarų ir antstolių pajamos ir kitiems. Gyventojai įgydami verslo liudijimą sumoka savivaldybių tarybų nustatytą fiksuoto dydžio GPM, todėl papildomai jo mokėti nereikia. Mažesni šio mokesčio dydžiai gali būti taikomi tam tikroms gyventojų grupėms (pvz.: invalidams), jei tokį sprendimą priima savivaldybių taryba.

GPM = (mėnesinės pajamos susijusios su darbo santykiais – mėnesinis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD)) * 15%

Lenkijoje GPM moka. Fiziniai asmenys, kurie nuolat gyvena Lenkijoje (Lenkijos gyventojai) ir kurie yra apmokestinami už visas savo pajamas neatsižvelgiant į jų šaltinį. Taip pat fiziniai asmenys, kurie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lenkijoje (ne Lenkijos gyventojai) yra apmokestinami nuo jų pajamų gautų iš šaltinių.

  • Teisė Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (4112 žodžių)
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 52 KB
  • Konkurencija mokesčiais: Lietuva ir Lenkija
    10 - 7 balsai (-ų)
Konkurencija mokesčiais: Lietuva ir Lenkija. (2015 m. Gruodžio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/konkurencija-mokesciais-lietuva-ir-lenkija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 23:34