Konkurencinė aplinka


Vadybos diplominis darbas. Įvadas. Profesinių kompetencijų, kurias siekiama pademonstruoti baigiamuoju darbu, sąrašas. Konkurencinės aplinkos teoriniai aspektai. Konkurencijos sąvokos samprata paslaugų rinkoje. Paslaugos konkurencingumo samprata. Konkurencinės aplinkos tyrimo aspektai. Įmonės konkurentų nustatymas. Konkurentų veiklos rodiklių, tikslų ir strategijos analizė. Konkurentų pranašumų ir trūkumų nustatymas. Iį „airidė“ konkurencinės aplinkos vertinimas. Darbo metodika ir priemonių aprašymas. IĮ „Airidė“ charakteristika. IĮ „Airidė“ verslo aplinkos analizė. IĮ „Airidė“ pagrindinių konkurentų tyrimo duomenų analizė. IĮ „Airidė“ vartotojų ir konkurentų apklausos rezultatų vertinimas. IĮ „Airidė“ ekonominės veiklos vertinimas. IĮ „Airidė“ veiklos tobulinimas. Išvados ir pasiūlymai. Anotacija. Summary. Informacinių šaltinių sąrašas. Priedai.


Kiekviena paslaugas teikianti įmonė siekdama maksimalių veiklos rezultatų privalo suprasti, kad vienintelis būdas to pasiekti yra sugebėti parduodamomis paslaugomis kuo geriau tenkinti vartotojų poreikius. Nuo šios sąlygos priklauso ir vartotojo apsisprendimas pasirinkti vieną ar kitą paslaugą.

Darbo objektas – IĮ „Airidė“ konkurencinė aplinka.

Darbo tikslas - atlikti IĮ „Airidė“ konkurencinės aplinkos analizę.

Darbo uždaviniai:

išanalizuoti konkurencinę aplinką teoriniu aspektu;

atlikti pagrindinių IĮ „Airidė“ konkurentų analizę;

pateikti IĮ „Airidė“ vartotojų ir konkurentų apklausos rezultatų vertinimą;

pateikti IĮ „Airidė“ ekonominės veiklos vertinimą ir salono veiklos tobulinimo kryptis.

Taigi konkurentai arba konkurencija literatūroje apibrėžiami kaip:

tai varžybos tarp siekiančių to paties tikslo žmonių, įmonių, organizacijų ir teritorijų.

J.Ramanauskienė išskiria tokias konkurencijos rinkoje funkcijas (Ramanauskienė J., 1998):

Komercinės paslaugų veiklos plėtrai itin svarbu, kaip rinkoje klostosi jų tiekėjų santykiai su klientais. Šių santykių pobūdis lemia konkrečių paslaugų kainų nusistovėjimą bei paslaugų įmonių veiklos efektyvumo lygį. Tačiau tie santykiai nėra izoliuoti nuo kitų rinkos dalyvių poveikio.

Todėl svarbu nagrinėti ir kitas šio proceso dalis – rinkos struktūros sanklodą ir konkurencijos formas bei eigą.

Konkurencija marketingo sferoje būna kelių rūšių. Mūsų atveju nagrinėjami grožio paslaugas teikiantys konkurentai, tuo tarpu konkurencija gali vykti trimis skirtingais lygmenimis.

Verslininkui reikia mokėti pasirinkti konkrečiu momentu reikalingas konkurencijos rūšis ir, esant reikalui, mokėti jas suderinti. Kadangi kiekvieną poreikį galima patenkinti įvairiai, atsiranda funkcinė konkurencija. Vadinasi, paslaugos, kuriomis galima patenkinti tą patį poreikį, konkuruoja. Funkcinė konkurencija gali atsirasti net teikiant unikalias paslaugas.

Šios konkurencijos rūšys marketingo literatūroje dar vadinamos: visuotinė (totalinė), vertikalioji ir horizontalioji (V. Pranulis ir kt., 2000)

Konkurencija tarp paslaugų teikimo vietų. Asortimentas yra tik vienas veiksnys, kuris lemia konkurencinius santykius. Kitas svarbus konkurencijos veiksnys yra pačių paslaugų teikimo vieta. Tolesnis lygmuo – konkurencija tarp paslaugų tipų. Tiesioginė konkurencija tarp paslaugų teikimo vietų vyksta tada, kai tam tikrame teritoriniame vienete (mieste, rajone) varžosi to paties tipo salonai.

Konkurencija tarp sistemų. Vyksta ryški konkurencijos tendencija – įmonių kooperavimasis ir jungimasis, kuriant paslaugų teikimo sistemas ir grupes (Pajuodis A., 2002).

Kiekviena įmonė, vykdydama savo veiklą, nuolatos didina patirtį. Tačiau šį potencialą įmonė gali didinti ir gaudama informaciją, žinias, dalydamasi patirtimi su savo vartotojais ir tiekėjais. Bendradarbiaujant įmonei atsiranda galimybė ne įsigyti, o pasinaudoti partnerio ištekliais. Ilgalaikis bendradarbiavimas skatina įmonių vidinių struktūrų ir procesų suderinimą, o tai mažina bendradarbiavimo kaštus ir didina partnerių pelną. Galima išskirti keletą bendradarbiavimo pranašumą apsaugančių veiksnių:

Bendradarbiaujant sukurti ištekliai yra specifiniai ir būdingi tik bendradarbiaujančioms firmoms.

Įmonė paprasčiausiai gali nerasti rinkoje partnerio arba potencialus partneris gali turėti jau suformavęs atitinkamus ryšius su kitomis įmonėmis.

Vertikalioji konkurencija – ši konkurencija sunkiai pastebima, todėl įvairių šakų įmonėms kelia didelį pavojų (V. Pranulis ir kt., 2000).

Horizontalioji konkurencija – šios rūšies konkurencija labai paplitusi ir aiškiai pastebima, ją intensyviai skatina reklama (V. Pranulis ir kt., 2000).

Grynoji konkurencija – rinkoje yra daug smulkių pardavėjų, teikiančių panašias paslaugas. Todėl nė vienas neturi galimybių daryti jai įtakos. Vartotojų taip pat yra daug, jie dažnai naudojasi paslaugomis ir todėl kiekvienas jų taip pat turi daug įtakos. Į tokią rinką įmonei nesunku įeiti ir iš jos išeiti. Vartotojai ir teikėjai turi visą reikalingą informaciją apie paslaugų pasiūlą ir paklausą, kainas. Tačiau tokios tobulos konkurencijos nėra, o pirkėjai bei teikėjai neturi visos reikalingos informacijos. Gana retai konkurentai siūlo visiškai vienodas paslaugas ir turi vienodas konkuravimo sąlygas (V. Pranulis ir kt. Vilnius, 2000).

Monopolinė konkurencija – čia kiekviena įmonė siekia išskirti savo paslaugas iš kitų. Jai būdinga ir tai, kad rinkoje yra daug teikėjų, siūlančių panašias, tačiau vartotojo atžvilgiu ne identiškas paslaugas. Įmonės tikslas tuomet – sukurti įvaizdį, kad jos paslaugos išsiskiria iš kitų savo ypatingomis savybėmis, yra kuo nors savitos, unikalios. Tokioms paslaugoms vartotojai tampa ištikimi ir renkasi ne konkurentus. Kuo labiau išsiskiriančiomis vartotojai laiko įmonės paslaugas, tuo sėkmingesni yra tokios firmos marketingo veiksmai (V. Pranulis ir kt., 2000). Čia didelę reikšmę turi marketingo strategija, tame tarpe taikant asmenišką pardavimą, reklamą, įmonės žinomą ženklą (Žvirblis A., 1992).

Konkurencinė aplinka. (2015 m. Gegužės 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/konkurencine-aplinka.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:17