Konkurencingumo didinimo svarba


Vadybos kursinis darbas. Klaipėdos universitetas. Konkurencingumo didinimo svarba. Nurodyti kaip taikant inovacijas galima padidinti konkurenciją. Apibūdinti konkurencijos jėgas ir jos didinimo svarbą ĮVADAS. Konkurencija ir konkurencijos politika. Valstybės valdymo organai. Konkurencijos įstatymas. Europos Komisija. Konkurencijos politikos tikslai. Gerovė bendrasis perviršius. Vartotojo gerovė vartotojo perviršius. Smulkių ir vidutinių įmonių apsauga. Kova su infliacija. Ekonominė laisvė. Rinkos integracijos skatinimas. Konkurencingumo didinimas taikant inovacijas. Kaip konkurencinės jėgos formuoja korporacijos strategiją. Prieštaraujančios jėgos. Naujų konkurentų atėjimo į rinką pavojus. Tiekėjų ir pirkėjų ekonominis potencialas. Strateginė veikla. Produktai pakaitalai. Naudingos padėties siekimas visomis priemonėmis. Strategijos sukūrimas. Kompanijos pozicionavimas. Poveikis konkurencinių jėgų balansui. Šakos keitimosi tyrimas. Rinkos branda , prekybos lygis , produkto pobūdis. Konkurencingo verslo prejektavimas.


Konkurencingumas yra kompleksinė kategorija ne tik jos aprėpiamų požymių gausa ir universalumu, bet iš jos ištakų nevienareikšmiškumu. Projektuojamo verslo konkurencingumas turėtų augti, jeigu jau projektavimo etapu yra atskleidžiamos galimybės, kaip projektuojamos sistemos funkcija arba tikslas gali būti įgyendintas minimaliomis sąnaudomis, ir šio proceso tapsmas yra puoselėjamas remiantis geriausiu esamam laikui intelektu ir patirtimi. (Rutkauskas, 2006)

Giliau panagrinėjus konkurencijos sąvokos apibrėžimus, būtų galima teigti, kad konkurencija tai procesas, kurio metu varžomasi dėl ekonominės naudos, nors pagrindinis tikslas ne visada gali būti didesnio pelno gavimas. Kaip rodo tyrimai, atskirais atvejais, įmonės norėdamos užkariauti didesnę rinkos dalį, aukoja dalį pelno – parduoda savo produkciją arba paslaugas žemesnėmis nei tuo metu yra rinkoje kainomis. (Stanikūnas, 2009)

Konkurencingumą galima analizuoti šiais lygiais:

Šalies konkurencingumas siejamas su makroekonominiais veiksniais – bendruoju vidaus produktu, palūkanų norma, biudžeto deficitu ar nacionalinės valiutos stabilumu. Pasak Porter, tarptautinėje rinkoje konkurencingumą lemia ne pati šalis, o tos šalies pramonės šakos, pramonės įmonės, pramonės įmonių produkcija; jis siūlo šalies konkurencingumo sąvoką keisti pramonės šakos ar pramonės įmonių konkurencingumo samprata: šalis yra konkurencinga, kai joje yra pakankamai aukšta konkurencingos pramonės šakos koncentracija ir konkurencingai veikia klasteriai. Tiriant šalies konkurencingumą, daugiausia dėmesio skiriama pramonės konkurencingumo vertinimui, nes beveik 90 proc. viso pasaulio eksporto sudaro pramonės produkcija. Tai įrodo, kodėl išvados apie šalies konkurencingumo padėtį daromos remiantis pramonės konkurencingumo analize. Pitelis (2009) siūlo šalies konkurencingumo rodikliu laikyti bendrą šalies produktyvumą, teigdamas, kad gamybos tobulinimas, pasiektas veiklos efektyvumo didinimo dėka, lemia visos ekonomikos augimo lygį. Produktyvumui analizuoti siūlomi veiksnius, kurie, tiesiogiai ar netiesiogiai veikdami, gali didinti produktyvumą bei konkurencingumą:

Pramonės šakos konkurencingumas – tai gebėjimas kurti, gaminti ir parduoti tokias prekes ir paslaugas, dėl kurių unikalių bruožų yra įgyjami, didinami ar išlaikomi konkurenciniai pranašumai, leidžiantys sėkmingai konkuruoti užsienio rinkose. Šalies konkurencingumas priklauso nuo joje veikiančių įmonių galimybių gaminti pranašesnes prekes už sukurtas užsienyje. Siekti konkurencinių pranašumų šakoje skatina pakankama konkurencija, o ši inovacijas, mokslinius tyrimus be gerina produktyvumo rodiklius. Aukšta konkurencingų įmonių koncentracija lemia pramonės šakos konkurencingumą.

Gaminanti vidaus ir tarptautinėje rinkoje įsitvirtinusią produkciją įmonė vertinama konkurencinga kitų įmonių atžvilgiu. Konkurencinių pranašumų formavimą lemia ir vartotojai, kurių suformuoti nauji ir dideli poreikiai skatina įmonių inovacinę veiklą. Dėl to įmonė privalo analizuoti prekės konkurencingumą lemiančius veiksnius.

Svarbus įmonės konkurencinio pranašumo aspektas – jos gaminamos prekės paklausa rinkoje, nuo kurių priklauso gamintojo gamybos apimtys. Rinka – tarpinė grandis tarp gamintojo ir vartotojo, todėl ji daro įtaką gamybos apimčiai, gamybos struktūrai, produkcijos asortimentui. Pagrindiniai rinkos veiksniai, turintys įtaką įmonės konkurencingumui:

Rinkos segmentacija. Rinka skaidoma segmentais, kurie atspindi skirtingų vartotojų atitinkamų prekių poreikius. Rinkos segmentacija leidžia gamintojams pasirinkti tuos rinkos segmentus, kuriuose geriausiai tenkintų vartotojų poreikius ir taip įgytų pranašumų prieš konkurentus. Įmonė sutelkia dėmesį į tam tikrus rinkos segmentus bei tiekia prekes konkrečiam pirkėjų ratui. Rinkos segmentavimas ir vartotojų pasirinkimas leidžia įvertinti rinkos patrauklumą bei tokius rodiklius kaip rinkos dydis, jos augimo tempas, konkurentų skaičius, patekimo į rinką ir pasitraukimo iš jos kliūtys.

Pirkėjas, keldamas kuo griežtesnius reikalavimus perkamai prekei dėl geresnių prekės techninių charakteristikų, skatina gamintoją tobulinti technologijas, kurti naujus prekės modelius ir tokiu būdu formuoti bei įgyti pranašumą rinkoje.

Paklausos augimas rinkoje sudaro sąlygas įmonei plėsti gamybą, didinti investicijas gamybai tobulinanti, naujoms technologijoms diegti, ieškoti naujų darbo organizavimo formų.

Rinkos prisotinimas priverčia įmones intensyviai ieškoti prekės inovacijos, itin originalios, naujos, nestandartinės prekės formos, siekiant įsitvirtinti toje pačioje ar naujoje rinkoje.

Laisvas įėjimas į rinką lemia didesnę konkurenciją. Naujos įmonės, siekdamos patekti į rinką, kurioje jau nusistovėjęs tam tikras pirkėjų lojalumas pamėgtoms prekėms, priverstos tobulinti prekės savybes, kad šios pranoktų vartotojų lūkesčius, stengiasi teikti papildomų paslaugų, užtikrinanti aukščiausią kokybę.

Pramonės įmonių gaminamų prekių paklausa vidaus ir užsienio rinkose yra vienas svarbiausių veiksnių lemiančių šalies gamybos ir eksporto plėtros galimybes. Konkurencingos įmonės ir šakoje veikiantys klasteriai užtikrina pramonės plėtros tendencijas. Pasaulyje nėra šalies, kurios visų pramonės šakų produkcija būtų konkurencinga. Tačiau veiklos sprendimus priima pramonės įmonės, jų sėkmė rinkos ekonomikos sąlygomis yra galima formuojant pagrįstą suvokimą apie gamybos lygį sąlygojančius veiksnius. Aukštas gamybos lygis lemia aukštą nacionalinių pajamų lygį ilguoju laikotarpiu.

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (7868 žodžiai)
  • Universitetas
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 110 KB
  • Konkurencingumo didinimo svarba
    10 - 6 balsai (-ų)
Konkurencingumo didinimo svarba. (2015 m. Birželio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/konkurencingumo-didinimo-svarba.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 14:51