Konsiliduotų ataskaitų sudarymo eiga


Apskaitos referatas. Įvadas. Įmonių kontrolės sąvoka. Reikalavimai konsolidacijai. Konsoliduotų finansinių ataskaitų sudarymas. Konsolidavimo metodai. Pirkimo metodas. Sujungimo metodas. Proporcinga kosolidacija. Konsolidavimo metodo pasirinkimas. Konsoliduotų ataskaitų sudarymo eiga. Išvados. Literatūros sąrašas.


Norint tinkamai parengti konsoliduotą finansinę atskaitomybę būtina žinoti šios atskaitomybės sudarymo principus ir valstybės įstatymuose ir verslo apskaitos standartuose keliamus reikalavimus.

Darbo tikslas. Atskleisti konsoliduotų finansinių ataskaitų sudarymo pagrindinius principus.

Norint įgyvendinti darbo tikslą buvo iškelti tokie darbo uždaviniai:

Apibūdinti įmonės kontrolę;

Atskleisti sąlygas kada reikia sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę;

Aprašyti konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimo metodus;

Organizacijų teorijoje kontrolės (arba vieningo valdymo) požymis yra pagrindinis suvokiant įmonių grupę kaip organizaciją ir ekonominį vienetą rinkoje. Be tokio valdymo (kontrolės) negalima būtų kalbėti apie organizacijos, kurią sudaro įmonių grupė, buvimo faktą bei jos bendrą veiklą rinkoje. Kažkas turi organizaciją valdyti vieningai, tačiau kartu šis požymis yra ir vienas iš labiausiai diskutuojamų objektų.

Pagrindinis dalykas, atskiriantis minėtas sąvokas – kontrolę ir vieningą valdymą – yra fakto klausimas. Kai kalbama apie vieningą valdymą – kalbama apie faktinį vieningą vadovavimą grupei, o t.y. fakinė ekonominė vienovė. Kai kalbama apie kontrolę – turima omenyje formali galimybė faktiškai vieningai vadovauti, t.y. galimybė daryti lemiamą įtaką.

Kontrolę yra paprasčiau įdiegti negu vieningą valdymą. Pakanka pagal formalius požymius konstatuoti, kad tam tikra bendrovė gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei, ir konstatuosime kontrolės, kaip grupės sudeties elemento buvimą. Vieningą valdymą yra kur kas sunkiau nustatyti. Nepakanka vien formalios galimybės valdyti (daryti lemiamą įtaką), būtina nustatyti, ar ta galimybė yra realiai įgyvendinta. Reikia surinkti pakankankamai faktinių duomenų, kurie patvirtintų kontrolės įgyvendinimą. Kieno kompetencijai priklausytų toks įrodymų rinkimas? Kiek laiko tai užtruktų ir kiek tai kainuotų? Esant kontrolės koncepcijai į šiuos klausimus atsakyti nereikia, todėl verslo subjektai sutaupo gana daug lėšų.

Kaip rodo praktika, esant kontrolei praktiškai visada egzistuoja vieningas valdymas. Vadinasi kntrolės buvimas ne tik sudaro sąlygas atsirasti vieningam valdymui, bet preziumuoja vieningo valdymo egzistavimą. Tai svarbus argumentas „už“ kontrolės koncepciją.

Kontrolės teorijai prieštarauja vienintelė aplinkybė, kad tik egzistuojant vieningam valdymui, tik faktiškai vienigai veikiant viesiems grupės nariams, yra pagrindas kalbėti apie ekonominį vienetą. Egzistuojant tik kontrolei, nėra aišku, ar ji yra įgyvendinama ir ar egzistuoja bendra ekonominė struktūra, kuri yra esminis įmonių grupę apibūdinantis elementas iš dalyvavimo rinkoje pusės. Praktiškai kontrolė visada yra įgyvendinama ir vieningas valdymas yra vykdomas, todėl kontrolė koncepcija neiškreipia ekonominės grupės reiškinio pusės.

Analizuojant teisės aktus bei praktiką galima išskirti šiuos kontrolės būdus:

Įmonės kontrolė esant dukterinės įmonės dalyviu (dalyvių susirinkimo, įmonės organų sudarymo (atšaukimo) kontrolė);

Įmonės kontrolė nesant dukterinės įmonės dalyviu (įvairios sutartys).

Dalyvių susirinkimo kontrolės būdu įmonę kontroliuojantis subjektas paprastai valdo įmonės akcijas ir jam suteiktos balsavimo teisės dalyvių susirinkime. Neabejotina, kad kontroliuoti įmonę galima visų pirma kontroliuojant jos visuotinį akcininkų susirinkimą. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra „pagrndinis“ kiekvienos įmonės organas, kurio kompetencijai visada priklauso tokie esminiai klausimai, kaip įstatų keitimas, valdymo organų sudarymas, kapitalo didinimas ar mažinimas (ABĮ 20 str.)

Savaime suprantama, kad kontroliuoti visuotinį akcininkų susirinkimą galima būnant vieninteliu bendrovės akcininkų ar turint kvalifikuotą balsų daugumą – du trečdalius visų balsų ar daugiau (ABĮ 28 str.) paprastos balsų daugumos taip pat užtenka siekiant kontroliuoti (ABĮ 5str. 1d.).

Bendrovės akcijų turėjimas ne visada leidžia kontroliuoti visuotinį akcininkų susirinkimą ne tik kiekybiniu, bet ir kokybiniu aspektu, juk ne kiekviena akcija suteikia balsavimo teisę. Pavyzdžiui, nevisiškai apmokėtos akcijos balsavimo teisės nesuteikia (ABĮ 17str. 3 d.).

  • Apskaita Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (3475 žodžiai)
  • Apskaitos referatai
  • Microsoft Word 30 KB
  • Konsiliduotų ataskaitų sudarymo eiga
    10 - 2 balsai (-ų)
Konsiliduotų ataskaitų sudarymo eiga. (2015 m. Rugsėjo 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/konsiliduotu-ataskaitu-sudarymo-eiga.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 19:36