Konspektas apie vaistus


Farmakologija. Bendroji farmakologija. Vaistų sąveika. Farmakologijos referatai. Farmakopatologija. Specialioji farmakologija. Vaistu farmakodinamika. Farmakodinamika referatas. Vaistinių medžiagų rezorbcija. Klinikinė farmakologija kursinis darbas.

Farmakologijos konspektas. Farmakologija (. Gr. Pharamakon 'vaistas' + logos 'mokslas') – mokslas apie vaistų, vartojamų ligoms gydyti ir profilaktikai, bei organizmo tarpusavio sąveiką. Farmakologija yra suskirstyta į bendrinę ir specialiąją. Vaistų formos. Vaistų klasifikacija. Vaistų vartojimo būdai. Farmakokinetika. Biopraeinamumas. Biotransformacija ir ekskrecija. Vaistų pasiskirstymas. Vaistų veikimo rūšys. Vidinės ir išorinės sąlygos, nuo kurių priklauso vaistų veikimas. Nepageidaujamų efektų klasifikacija. Psichinė ir fizinė priklausomybė, ją sukeliantys vaistai. Farmakokinetinė ir farmakodinaminė vaistų sąveika. Sinergizmas ir antagonizmas.


Farmakologija (. Gr.

Bendroji farmakologija nagrinėja pagrindinius bendrus vaistų poveikio organizmui dėsningumus, kurie būdingi visiems vaistams. Ši farmakologijos šaka daugiausiai remiasi tyrimais ir plėtojama jais. Bendrinės farmakolgijos tikslas yra išsiaiškinti vaistų poveikį ir sąveiką ne kuriam nors organui ar jų grupei, o visam organizmui, todėl svarbiausias jos pagalbinis mokslas yra farmakodinamika. Kitas pagalbinis mokslas – farmakokinetika, nes bendrinės farmakologijos tikslas yra išsiaiškinti ir kokybinius bei kiekybinius vaistų kitimus organizme. Vienas iš pagrindinių bendrinės farmakologijos tyrimo objektų – bendra vaistų veikimo charakteristika ir klinikinė farmakopatologija.

Specialioji farmakologija tiria vaistus ir jų grupių tarpusavio sąveiką bei jų veikimą atskiriems organams ar organų grupėms. Specialioji farmakologija remiasi įvairiais eksperimentais, remiasi farmakodinamika, farmakokinetika bei toksikologija. Specialiosios farmakologijos sudaro ir dalis biochemijos ir farmacijos teorijos, todėl yra labai svarbu tai žinoti.

Farmakopėja – galiojančių valstybinių standartų, apibrėžiančių vaistinių medžiagų kokybę, gamybą, kokybės bei kiekybės kontrolę, laikymo sąlygas bei pavadinimus, rinkinys. Juridinis leidinys, į kurį įtraukiamos reikalingiausios, svarbiausios vaistinės medžiagos bei preparatai – oficialiniai. Kiekvienas vaistas aprašomas, pa. Skystos: tirpalas, mikstūra, užp. Enteralinis – vaistai tiesiogiai patenka į virškinamąjį traktą. Lipofilinės medžiagos greičiau patenka pro žarnyno biologinių membranų sudarytą barjerą. Hidrofilinės medžiagos gali rezorbuotis tik pro poras. Silpnos rūgštys gerai rezorbuojasi skrandyje, o bazės – plonojoje žarnoje. Kai kurie maisto produktai gali pabloginti vaistinių medžiagų rezorbciją; mikrofloros dalį suardo kraujotaka, rezorbcija priklauso nuo enterohepatinės vaistų apytakos. Geriaussublingvalinis/ bukalinis- pro burnos gleivinę rezorbuojasi lipofiliniai nejonizuoti vaistai. Patenka b. Inhaliacinis- pro plaučius veikimo greitis kaip ir į veną. Farmakokinetika – tai vaisto kitimai organizme, kiekybiniai ir kokybiniai, nuo kurių priklauso vaisto veikimas organizme. Vaistų veikimo stiprumas priklauso nuo jų koncentracijos, kuri kinta priklausomai nuo tam tikro patekimo greičio į organizmą, biotransformacijos į neaktyvius metabolitus, išsiskyrimą pro inkstus ar kitais būdais - eliminacija.

Konspektas apie vaistus. (2011 m. Kovo 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/konspektas-apie-vaistus.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 16:18