Konstitucinė lyginamoji teisė konspektas 2


Konstitucine lyginamoji teise konspektai. Lyginamosios konstitucines teises pagrindai. Lyginamoji konstitucine teise konspektas. Lyginamosios konstitucines teises konspektas.

Teisės konspektas. Lyginamosios konstitucinės teisės dalykas ir samprata. Konstitucijos teorijos pagrindai arba mokymas apie konstituciją. Konstitucinės asmenybės statusas. Visuomeninės santvarkos konstituciniai pagrindai. Valstybė. Valstybės organizavimo konstituciniai pagrindai. Valstybės valdymo forma. Valstybės teritorinės sandaros forma. Rinkimai ir referendumas. Parlamento teisinis statusas. Valstybės vadovas. Vyriausybės teisinis statusas. Teisminė valdžia. Vietos valdymas ir savivalda.


valdžių padalijimo. Atsirado 18 a., sulaužė absoliutinę monarchiją. Reiškia, kad valstybės valdžia negali būti sutelkta vienose rankose, turi būti suskaldyta į įstatymus leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę – trinarė valdžia. Sudaro prielaidas teisinei demokratinei sistemai įtvirtinti, valstybei suformuoti. Tiesiogiai įrašytas į Konstituciją, bet kartais būna įtvirtintas de facto apibrėžiant atskirai kiekvieną iš šakų.

Amerikos konstitucijoje įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Kongresui, vykdomoji valdžia - JAV Prezidentui, Aukščiausiasis teismas teisminės valdžios priekyje, kiti steigiami įstatymu. Nustatyta sąveika tarp valdžių – balanso ir kontrolės mechanizmas.

lygiateisiškumo. Turi reikšmę įtvirtinant žmogaus teises ir laisves, įpareigoja kiekvieną individą traktuoti vienodai, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tikybos.

Specialūs principai turi siauresnę pritaikymo galimybę, susiję su vienu teisės institutu, nėra visuotinio pobūdžio.

Rinkimų teisės principas. Ispanijos konstitucijoje: žmogaus konstitucinių teisių teisminė gynyba.

Valstybės vadovo absoliutaus imuniteto principas (Ispanijos karaliaus nepriklausomybė ir neliečiamybė – neatsakingumas).

Teisės institutas – tam tikrų teisės normų grupė, dalis, kompleksas, reguliuojantis vienarūšius tarpusavyje susijusius visuomeninius santykius.

Pvz. žmogaus teisinio statuso institutas nustato žmogaus teises, laisves, susijusias su žmogaus padėtimi, išreiškia galimybes.

Rinkimų teisės, konstitucinės priežiūros, valdymo formos, tautos atstovybės (parlamento), valstybės vadovo, Vyriausybės institutai.

Stambūs teisės institutai suskirstomi į smulkesnius – subinstitutus. Žmogaus teisių institutas turi pilietybės institutą, pabėgėlio teisinį institutą.

Ypatumas: dažnai normų sudėtinės dalys būna atskirtos, ne vienoje vietoje, dažnai nebūna sankcijos. Nereiškia kad neužtikrinamos prievartos galimybe; tai nustatyta per kitų teisės šakų normas. Veika, kai pažeidi konstitucinės teisės normas, taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kaip taisyklės, kurios neturi sankcijos, labai bendros.

laikinos – galiojimo terminas nurodytas pačiame įstatyme, gana trumpas: nuo mėnesio iki metų.

Išimtinės konstitucinės teisės normos – reguliuoja išskirtinius, neeilinius santykius (pvz. nustato karinę ypatingąją padėtį). Netaikomos kasdieną.

Kam taikomos konstitucinės teisės šakos normos, kas gali jomis naudotis.

Kiekvienas pilietis naudojasi visomis žmogaus teisėmis, bet ne kiekvienas žmogus naudojasi piliečio statusu. Deputatai įgyja specialų teisinį statusą, privilegijas, teises.

Fizinių asmenų subjektiškumas išreiškiamas per teisnumą (įgyja teises) ir veiksnumą (parodo subjekto sugebėjimą naudotis teisėmis). Nesutampančios sąvokos. Teisnumas pripažįstamas nuo gimimo, pilietybės įgijimo (natūralizacija). Veiksnumas – žmogaus tam tikri sugebėjimai, priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės.

Valstybė – pagrindinis konstitucinės teisės subjektas, tik valstybė gali būti tarptautinės teisės subjektu. Valstybės institucijos ir įstaigos: Parlamentas, Valstybės vadovas, Vyriausybė, ministerijos, komitetai. Struktūrinės dalys iš dalies savarankiškos. Dviejų rūmų parlamentai, turi savo teises ir specifinę kompetenciją.

Valstybinės įstaigos – tam tikro žemesnio lygmens institucijos, veikia aukštesniųjų institucijų prižiūrimos. Turi savo savarankiškumą, kompetenciją, vadovybę, finansavimą.

Savivaldos institucijos kuriamos administraciniuose teritoriniuose vienetuose – gyventojų galimybė patiems tvarkyti savo reikalus, rinkti vietinę valdžią. Nėra valstybinės valdžios įstaigos, atskira viešojo administravimo sistema.

Svarbus vaidmuo, turi galimybę reikštis valstybės gyvenime, kelti kandidatus, gauti valdžios mandatą. Savistovūs teisės subjektai, turintys savo statusą, teisinis reguliavimas minimalus, laikosi tik įstatymu nustatytų draudimų.

a) federacijų subjektai būna federacinėse valstybėse, turi išskirtinę teisinę padėtį, gali būti traktuojami kaip mini valstybės;

b) autonominiai teritoriniai dariniai – palyginti didelės valstybės teritorijos dalys, kurioms suteikta autonomija – galimybė savarankiškai tvarkyti savo reikalus toje teritorijoje. Nereiškia politinio savarankiškumo, ribotas, įstatymų nustatytas savarankiškumas.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 46 puslapiai (26623 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 112 KB
  • Konstitucinė lyginamoji teisė konspektas 2
    8 - 3 balsai (-ų)
Konstitucinė lyginamoji teisė konspektas 2. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/konstitucine-lyginamoji-teise-konspektas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 10:20