Konstitucinė lyginamoji teisė pasaulyje


Politiniai režimai šiuolaikiniame pasaulyje. Lyginamoji konstitucine teise konspektas. Konstitucine lyginamoji prancuzija. Konstituciju keitimo ypatumai pasaulio valstybese. Mokslobaze.lkt.

Teisės konspektas. Klt dalykas. Kt kaip savarankiško teisės mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindinės ktm kryptys ir mokyklos. Klasikinė (juridinė), modernioji (juridinė) mokyklos. Sociologinė kt mokykla. Politologine-sociologine m-kla. Kt m-klų anglosaksų šalyse (db, jav), prancūzija ir vokietija. Lkt šaltiniai. Konstitucijos funkcijos. Konstitucijų raidos ypatumai, pagrindiniai etapai. Konstitucijų priėmimo būdai, keitimo tvarka. Konstitucinė priežiūra. Konstitucinės priežiūros formos ir būdai. Kp institucijų formavimo tvarka. Kitose valstybėse subjektai, turintys teisę kreiptis į konstitucinės priežiūros institucijas. Žmogaus ir piliečio teisės ir laisvės. Prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių samprata. Pilietybės sąvoka. Pilietybės instituto raida lietuvoje. Politinės sistemos samprata. Politinės sistemos įtvirtinimas pagrindiniuose valstybės įstatymuose. Valstybės valdymo forma. Valstybių teritorinės santvarkos įvairovė. Politiniai režimai šiuolaikiniame pasaulyje. Politinių režimų klasifikacija. Rt sąvoka. Aktyvioji ir pasyvioji rt. Konstituciniai įstatymų leidžiamosios valdžios modeliai. Valstybės vadovo institutas šiuolaikinėse valstybėse. Vyriausybės institutas šiuolaikinėse valstybėse. Jos formavimo ypatumai, kompetencija. V-bės narių teisinė padėtis. Teismų sistemos ir jų ypatumai. Vietos savivaldos ir vietinio valdymo modeliai pasaulio valstybėse.


2. Įstatymai – antras pagal svarbą šaltinis. Įstatymai skirstomi į: Konstituciniai įstatymai, Organiškieji įstatymai, Baziniai įstatymai, Paprastieji įstatymai, Deleguotieji įstatymai, reglamentiniai įstatymai 3. Poįstatyminiai aktai - paskirtis - konkretizuoti įstatymų normas.

K savybės: pagrindinis šalies įstatymas, steigiamojo pobūdžio, privaloma visiems subjektams, teisėtumas, stabilumas, realumas. Juridinės savybės: steigiamojo pobūdžio, teisėta, stabili ir viršenybė prieš įstatymus. Politinės savybės: interesų suderinimas, socialinių interesų pusiausvyra. Ideologinės – atspindi visuomenėje vyraujančia, arba tam tikros viešpataujančios politinės grupės primestą socialinę ir politinę doktriną.

1. K. priima vykdomoji valdžia. Tai oktrojavimo būdas – dovanojimas.

1) specialiai K. parengti ir priimti suformuota tautos atstovybė. JAV

KP institucijų kompetencija. Bendriausia prasme-spręsti konstitucinius teisinius klausimus ir ginčus.. Galima klasifikuoti detaliau:

IV Žmogaus ir piliečio teisės ir laisvės. Prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių samprata.

Pagal teisinio įtvirtinimo pobūdį jas galėtume skirstyti į pagrindines konstitucines, įtvirtintas K-se, ir į formuluojamas kituose teisės aktuose. Pagal galimybes riboti teises jas galėtume klasifikuoti į absoliučias, t.y.neribojamas ir teises, kurios tam tikromis sąlygomis gali būti ribojamos. Teises galima sirstyti ir pagal subjektus, kuriems jos yra skirtos (vaikų, moterų, invalidų ir t.t.). Pagal teisių turinį teises galima grupuoti į pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines. Gali būti pasirinktas ir kitas žmogaus teisių klasifikavimo kriterijus: 1. fizinis integralumas; 2. gyvenimo lygio teisės; 3. sveikata; 4. šeimos gerovė; 5. darbas; 6 .socialinė sauga, parama ir gerovė; 7. mokslas ir mokymas; 8. nuosavybė 9. teisinė apsauga; 10 asmens psichinis ir moralinis integralumas; 11. bendra veikla; 12. politika ir demokratija; 13. kolektyvinės teisės. Žmogaus teisių doktrinoje kartais išskiriamos “trijų kartų” teisės. Prie pirmos kartos teisių priskiriamos pilietinės nepolitinės žmogaus teisės, kurios jau buvo deklaruotos XVIII a., prie antros-socialinės, ekonominės ir kultūrinės, jos įsitvirtina po Pirmojo pasaulinio karo, o prie trečios kartos- teisės į vystymąsi, sveiką aplinką, į taiką ir kt.(jos susiformavo XX a.pab.).

I) Kiekvienos valstybės viduje egzistuoja dar dvi garantijos: a) formalios teisinės garantijos, pačių teisių ir laisvių deklaravimas, įtvirtinimas. Prie tokių galima priskirti: peticijos teisę, skundo teisę teisė priešintis prievartai, procesinės teisminės teisės, nekaltumo prezumpcija, teisė į nepriklausomą teismą.b) institucinės teisinės garantijos: 1)bendros organizacinės garantijos, tai savivaldos institucijos, valdžios įstaigos, į kurias asmenys gali kreiptis norėdami įgyvendinti Konstitucijos laiduotas teises. 2) teisminės garantijos įgyvendinamos teismų. Yra 3 kategorijos: 1) Bendrieji teismai. 2) Specializuoti teismai. Administraciniai teismai nagrinėja piliečių skundus dėl pareigūnų veiksmų, 3) Konstitucinis Teismas.

Partijų funkcijos. Nustato politinės veiklos kryptį, daro aktyvų poveikį rinkėjams siekdamos politinių tikslų, atskleidžia, formuluoja, pagrindžia didelių soc grupių politinius interesus, aktyviai dalyvauja rinkimuose, dalyvauja formuojant valdžios institucijas, įtakoja jų veiklą, atlieka taikdarišką, nacionalinės integracijos, ideologinę ir komunikacines f-jas.

Partinė sistema – tai politinės santvarkos savybė, nustatanti partijų kiekybinę sudėtį ir ju santykį su valdžia. Pagrindiniai kriterijai partinėms sistemoms atskirti: opozicijos buvimas ar nebuvimas; faktinė opozicijos galimybė daryti įtaką valdžiai;valstybės požiūris į partijų veiklą.

Bepartinės sistemos susiklosto šalyse, kuriose draudžiama partijų veikla, arba jos nesusiformavo dėl tradicijų nebuvimo, mažo gyventojų skaičiaus ir kt. Andoroje. Vienpartinės sistemos yra Kinijoje,

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 16 puslapių (12326 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 62 KB
  • Konstitucinė lyginamoji teisė pasaulyje
    8 - 3 balsai (-ų)
Konstitucinė lyginamoji teisė pasaulyje. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/konstitucine-lyginamoji-teise-pasaulyje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:14