Konstitucinė romos sutartis: dideli lūkesčiai ir nusivylimai


Romos sutartys. Romos sutartis istorija. "romos" sutartis.

Ekonomikos referatas. Įvadas. Europos sąjungos konstitucija. Es konstitucijos samprata ir jos svarba. Es konstitucijos dalys. Es konstitucijos priėmimas lietuvoje. Europos sąjungos konstitucijos ratifikavimas. Ratifikavimo sąlygos. Ratifikavimo analizė. Es konstitucijos ratifikavimo rezultatai kitose es valstybėse. Es konstitucijos atmetimo priežastys. Išvados. Naudota literatūra.


Europos sąjungos konstitucijos kūrimo idėja dažniausiai yra pristatoma kaip bandymas supaprastinti steigiamuosius europos bendrijų dokumentus, sujungti į vieną dokumentą visas sutartis, įvykdyti es decentralizuojančias reformas, visa tai pateisinant kaip kelią į geresnį ir demokratiškesnį valdymą sąjungos, kurią sudarys 25 valstybės, kuris bus daug arčiau eilinio europiečio. Tikriausiai pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad supaprastinimas, rengiant es konstituciją buvo suprantamas kaip padaryti aiškia , tačiau buvo būtina užtikrinti, kad vienodą juridinę-politinę galią turintys teisės aktai turės ir tą patį demokratinio legitimumo pagrindą. Be to, siekta ne tik supaprastinti teisės instrumentus, jų hierarchiją, kalbą, bet ir jų priėmimo procedūras.

Kad konstitucija europai įsigaliotų, ją turi ratifikuoti visos europos sąjungos valstybės narės. Taigi, buvo įdomu sužinoti, kokie gi tos konstitucijos ratifikavimo rezultatai.

Es konstitucija neatstoja europos šalyse galiojančių konstitucijų. Ji egzistuoja šalia šių konstitucijų, o jos tikslas yra nustatyti europos sąjungos veiklos rėmus. Europos sąjunga turi savo valdžios organus (europos komisija, europos parlamentas, europos sąjungos taryba, teisingumo teismas. ). Es konstitucija galioja visoje europos sąjungos terinuo 1950-ųjų, kurie laikomi europos sąjungos pradžių pradžia, sukurtas ne vienas tūkstantis teisės aktų, būtinų vieningos europos gyvavimui. Tačiau per daugelį metų es teisinė bazė pasidarė labai komplikuota, suprantama tik specialistams. Anot r. Martikonio, es pamatinės sutartys ilgainiui tapo panašios į išsikerojusį koralą. Norint supaprastinti es teisinę bazę, padaryti ją suprantamą kiekvienam es žmogui, nuspręsta sudaryti sąjungos konstitucinę sutartį, dabar paprasčiausiai vadinamą es konstitucija. Naujo paprastesnio dokumento, su naujomis valdymo reformomis, poreikis tapo dar stipresnis dėl ryžtingiausių per visą istoriją es plėtros planų. Iki 25 narių išsiplėsianti es pakeis ne vien išorines sienas, bet ir valdymo struktūrą. Ji, anot es ateities strategų ir naujosios konstitucijos kūrėjų, turi ne vien efektyviai dirbti, bet ir garantuoti sąjungos narėms bei piliečiams lygybę ir skaidrumą. (martinkonis, 2005).

Konstitucija yra dokumentas, nustatantis valstybės arba valstybių grupės pagrindinius įstatymus. Pirmoji europos sąjungos konstitucija pakeis jau esančias sutartis ir bus sudaryta taip, kad atitiktų išsiplėtusios europos iššūkius. (lydon, 2005).

Sutartį dėl konstitucijos europai inicijavo 2000 m. Gruodžio 7-9 d.

  • Ekonomika Referatai
  • 2010 m.
  • 19 puslapių (5191 žodis)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 33 KB
  • Konstitucinė romos sutartis: dideli lūkesčiai ir nusivylimai
    10 - 1 balsai (-ų)
Konstitucinė romos sutartis: dideli lūkesčiai ir nusivylimai. (2010 m. Lapkričio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/konstitucine-romos-sutartis-dideli-lukesciai-ir-nusivylimai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:54