Konstitucinė teisė 18


Teisės konspektas. Apibūdinkite konstitucinės teisės sąvoką ir konstitucinės teisės šaltinius. Kokios yra įstatymų leidybos proceso stadijos? Apibudinti jas. Kas yra piliečių iniciatyvos teisė? Kokia konstitucingumo raida lietuvos valstybėje? Išanalizuoti ir konstitucijos pagrindinius bruožus. Visuomenė ir valstybė. Tautos ūkis ir darbas. Kokia referendumo paskelbimo tvarka? Apibūdinti valdžių padalijimo pagrindus. Kokiais atvejais ir kas gali įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje kokios teisinės pasekmės įvedus tiesioginį valdymą.


(Įstatymai įsigalioja nuo “Valstybės Žiniose” paskelbimo dienos, jei kitaip nenurodyta įstatyme. Kitą dieną nuo paskelbimo įsigalioja Prezidento dekretai).

Seimo nutarimai (juos pasirašo Seimo pirmininkas, skelbiami “Valstybės Žiniose” įsigalioja kitą dieną nuo jų paskelbimo, jei juose nenurodyta kita data).

Savivaldybių tarybų ir valdybų sprendimai, kuriuose yra konstitucinės teisės normų.

Terminas konstitucija yra kilęs iš lot. k. žodžio reiškiančio (nustatymą, įtvirtinimą). Konstitucijos pradmenimis galima laikyti Kazimiero teisyną 1468 m. ir tris Lietuvos Statutus – 1529m. 1566m. 1688m.

Po 1917m. Spalio revoliucijos Rusijoje atsirado galimybė atkurti Lietuvos valstybingumą. Ir 1918 m. liepos mėn. Lietuvos taryba pasiskelbė Valstybės taryba ir tais pačiais metais lapkričio mėn. priėmė 1-ąją Laikinąją Konstituciją.

Įstatymo leidžiamoji institucija buvo – valstybės taryba, o vykdomoji valdžia – valstybės tarybos prezidiumui (kurį sudarė prezidentas ir 2 viceprezidentai) ir ministrų kabinetui.

1919m. Valstybės taryba priėmė 2-ąją Laikinąją Konstituciją, kurioje pirmą kartą įtvirtinta valstybės vadovo Prezidento institucija, kuris perėmė valstybės tarybos prezidiumo funkcijas.

Įstatymo leidžiamoji valdžia – valstybės tarybai, o vykdomoji - prezidentui ir ministrų kabinetui.

1990 m. kovo 11d. Aukščiausioji taryba priėmė Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, kuris galiojo iki 1992 m. spalio 22 d.

Šiame įstatyme nebuvo griežtai atskirta įstatymo leidžiamoji ir vykdomoji valdžia, todėl šis įstatymas buvo nuolat keičiamas.

Įstatymų leidžiamoji institucija buvo Seimas, renkamas 3 m. Rinkimų teisę turėjo ne jaunesni kaip 21 m., o seimo nariu ne jaunesni kaip 24 m.

Prezidentą rinko Seimas 3 m. Juo galėjo būti ne jaunesnis kaip 35 m.

Antroji nuolatinė konstitucija - 1928 m. gegužės 15 d. .

Joje buvo skelbiama jog įstatymo leidžiamoji institucija – Seimas, kuris renkamas 5 m. Rinkimų teisę turėjo ne jaunesni kaip 24 m., o atstovu Seime – 30 m.

Vykdomoji valdžia – Vyriausybei, kurią sudarė Prezidentas ir Ministrų kabinetas, prezidentu galėjo būti ne jaunesnis kaip 40 m. Rinko rinkimų kolegija 7 metams.

Ji buvo autoritarinio pobūdžio, žymia dalimi atkartojo 1928 m. konstituciją, tik vykdomoji valdžia priklausė vyriausybei, kurią sudarė ministras pirmininkas ir ministrai. Prezidentui pavaldžios visos institucijos. Jis niekam nepavaldus, neatšaukiamas ir neatskaitingas

Ketvirtoji Lietuvos Valstybės konstitucija buvo priimta 1992 m. spalio 25 d.

1992 m. LR Konstitucija pagal formą yra sudėtinė kodifikuota konstitucija. Jos struktūros elementai yra šie:

konstitucinį teismą. Tačiau tiesiogiai kreiptis piliečiai negali, reikia kreiptis į apylinkės t., o jis turi teisę kreiptis į konstitucinį t.

9 klausimas. Apibrėžti pilietybės sąvoką. Kokie LR pilietybės įgyjimo būdai?

LR referendumo įstatymas . Jis paskelbtas 2002 m. birželio 26 d. 64 nr. Įsigaliojo nuo sausio 1 d.

Pilietybė – tai nuolatinis asmens politinis ryšys su konkrečia valstybe. LR piliečiai palyginus su užsieniečiais turi daugiau teisių, laisvių, ypač politiniame gyvenime. Turintys pilietybę asmenys naudojasi valstybės suteiktomis teisėmis ir turi konkrečios valstybės atžvilgiu tam tikras pareigas.

Suteikia Prezidentas kitų valstybių piliečiams nesilaikant 12 str. nurodytų sąlygų už ypač didelius nuopelnus Lietuvos valstybei: meno, kultūros, mokslo, srityse, o taip pat tiems, kurie prisidėjo kovoje už Lietuvos Nepriklausomybę, apdovanotiems Sausio 13 d. medaliais.

Teisė į asmens neliečiamybę, minties, tikėjimo, sąžinės ir laisvės, būsto neliečiamumo, turto neliečiamumo. Teisė į darbą (jeigu užimamos pareigos nereikalauja LR pilietybės). Teisė į poilsį, į med. pagalbą, mokslą, spaudos, žodžio susirinkimų laisvė. Jei neprieštarauja įstatymai, jungtis į organizacijas.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 26 puslapiai (12058 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 67 KB
  • Konstitucinė teisė 18
    10 - 3 balsai (-ų)
Konstitucinė teisė 18. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/konstitucine-teise-18.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:39