Konstitucinė teisė 7


1918 konstitucija. 1992 konstitucijos bruozai. 1992 konstitucijos charakteristika. 1938 konstitucijos bruozai. 1940 konstitucijos bruozai. Charakteristika apie zmogu teismui. Konstituciniu pareigu samprata. Darbo teisė 1940-1990. Lr konstitucija, bendra charakteristika. 1992 m. konstitucijos projekto ruošimas. konstitucijos priėmimas.

Teisės konspektas. Konstitucinės teisės samprata. Lietuvos k. T mokslas. Riomerio konstitucinės pažiūros. Konstitucinės teisės sąvoka. Teisinio reguliavimo dalykas ir metodas. Konstitucinės teisės normos, struktūra, įgyvendinimas. Konstitucinės teisės institutai. Kt principai. Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucinės t formavimasis. 1791 05 03 Žečpospolitos konstitucija. 1918 konstitucijos bruožai. 1919 konstitucijos bruožai. 1920 konstitucijos bruožai. 1928 konstitucijos bruožai. 1922 konstitucijos bruožai. 1938 konstitucijos bruožai. Lietuvos konstitucingumo problema 1940-1990 m. Konstitucijos teisės normų bruožai. Konstitucijos principai.Konstitucijos įsigaliojimo ir keitimo tvarka. Konstitucijos santykis su kitais teisės aktais. 1992 konstitucijos projekto ruošimas. Konstitucijos priėmimas. 1992 LR konstitucija ir kitų valstybių konstitucijos. Konstitucinis teismas kaip teisminės valdžios dalis. Konstitucinio teismo formavimas. Konstitucinio teismo teisėjų statusas. Konstitucinio teismo įgaliojimai, kompetencija. Pagrindinės teisenos taisyklės konstituciniame teisme. Konstitucinio teismo veiklos principai. Teisės aktų atitikimo konstitucijai nagrinėjimas. Konstitucinių teisių ir laisvių samprata ir rūšys. Konstitucinių pareigų samprata. Visuotinės 1948m. žmogaus teisių deklaracijos bruožai. 1966 m. Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto bruožai. 1966m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto bruožai. 1950m. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. 1961m. Europos socialinė chartija.


K.T. – visuma teisės normų sudaro reguliuojančius, svarbiausius, esminius visuomenės santykius.

Teisinis reguliavimas- tai norminis organizacinis poveikis visuomeniniams santykiams. Jis yra vykdomas teisinių priemonių sistema, turint tikslą sutvarkyti tuos visuomeninius santykius, juos saugoti ir derinti su visuomenės poreikiais. 0.

K.T- tai teisės šaka kurią sudaro vientisa, logiškai užbaigta tarpusavyje susijusių konst.teisės normų visuma.

Pagal tai teisės norma logiškai skirstoma: hipotezę (prielaidą), dispoziciją ir sankciją.

Pagal apibrėžtumą gali būti skiriamos absoliučiai apibrėžtos, santykinai apibrėžtos ir neapibrėžtos dispozijos.

Absoliučiai apibrėžtos dispozicijos yra imperatyvios, jos aiškiai , tiksliai nurodo teises ir pareigas, kurių savo valia ar nuožiūra teisinio santykio dalyviai negali pakeisti.

Pagal konvencija galimi nuolatiniai ir laikini naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimai: jie galimi tik tų teisių ir laisvių atžvilgiu, kurių apribojimus leidžia pati konstitucija. Laikini apribojimai galimi karo ir nepaprastosios padėties atveju. Tačiau ir tokiu atveju valstybė negali apriboti elementarių žmogaus teisių.

Per visą Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos galiojimą, ji buvo vystoma ir tobulinama darant pataisas, tiek pačios konvencijos tekste, tiek priimant papildomus protokolus. Konvenciją papildė 11 jos protokolų, kurių 1 nustatė- kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe, 4- niekam negali būti atimta teisė vien todėl, kad žmogus negali įvykdyti kokios nors sutartinės prievolės, 6- mirties bausmė panaikinama, 7- užsienietis, teisėtai gyvenantis kurios nors valstybės teritorijoje, gali būti išsiųstas tik vykdant sprendimą, priimtą pagal įstatymą, 11- Europos žmogaus teisių komisija bus panaikinta, o visos peticijos bus tiesiogiai nagrinėjamos tiesiogiai europos žmogaus teisių teisme.

Šiuo metu dažniausiai yra taikomos Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatos. Ją Lietuva ratifikavo 1995 m (Europos Tarybos nare lt tapo 1993). Šios konvencijos nuostatos yra dažnai interpretuojamos LR Konstitucinio teismo praktikoje.

1529 tai pagrindinis LDK įstatymų sąvadas ir kartu savotiška žemvaldžių luomo konstitucija, užfiksavusi visas jų teises ir pareigas.

Daugelis pirmojo statuto straipsnių garantuoja piliečių turto ir asmens neliečiamybę. Numatoma griežta bausmė už neteisėtą , nepagrįstą piktą įskundimą. Bajorams buvo leidžiama laisvai keliauti. Taip pat humaniškas straipsnis, kad mergina ar moteris gali tekėti už to už kurio pati panorės. Statutas draudė bet kurį laisvą žmogų paversti vergu.

Ponai tiesiogiai priklausė didžiojo kunigaikščio teismui, jie buvo nepavaldūs maršalkų teismams, nors kartais stodavo į tokį teismą. Apskritai 1 liet statutas įteisino ponų viešpatavimą. Tačiau šis statutas neišsprendė labiausiai rūpimo eiliniams bajorams klausimo dėl žemės nuosavybės. Pagal šį statutą žemvaldžiai turėjo teisę disponuoti 1/3 savo žemės valdų. Ir apskritai savo žemėvalda galėjo disponuoti tik su didžiojo kunigaikščio, o dažniausiai su jo urėdų žinia.

Antrasis Lietuvos Statutas- lyg savotiškas dviejų feodalinės visuomenės epochų slenkstis, perėjimas nuo ponų didikų viešpatavimo prie viso bajorų luomo viešpatavimo.

Šis statutas įteisino visišką laisvą eiliniams bajorams disponavimą žemės nuosavybe.tuo pačiu bajorai gavo visišką teisę pardavinėti, užrašinėti ir valstiečius. Tuo būdu ta laisvė visto visišką daugumos valstiečių įbaudžiavinimu, o žemėtvarkoje įvykdyta Valakų reforma, atėmusi iš valstiečių nuo seno jų turimas (?) žemes.

Šis statutas išplėtė ir bajorų kaip LDK piliečių asmens laisves. Asmuo nenuteistas teisme, negali būti suimtas ir pasodintas į kalėjimą. Bajorai taip pat galėjo dalyvauti sprendžiant valstybės reikalus.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 33 puslapiai (17984 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 78 KB
  • Konstitucinė teisė 7
    8 - 1 balsai (-ų)
Konstitucinė teisė 7. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/konstitucine-teise-7.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 15:40