Konstitucinė teisė Lietuvoje (2)


Biurokratizmo samprata. Seimo kontrolierių teisinio statuso charakteristika..

Teisės konspektas. Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucinės t formavimasis. Konstitucijos bruožai. Lietuvos konstitucingumo problema. Konstitucijos apsauga. Lr konstitucinis teismas. Konstitucinio teismo veiklos principai. Asmens konstitucinis statusas. Asmens teisinės padėties samprata. Tarptautinis žmogaus teisių reglamentavimas. Istoriniai asmens teisinio statuso formavimosi aspektai. Seimo kontrolierius. Pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo samprata. Seimo kontrolierių piliečių skundų nagrinėjimo tvarka. Pilietybės instituto bruožai. Užsieniečių išsiuntimo iš lr sąlygos ir tvarka.


K.T. – visuma teisės normų sudaro reguliuojančius, svarbiausius, esminius visuomenės santykius.

Teisinis reguliavimas- tai norminis organizacinis poveikis visuomeniniams santykiams. Jis yra vykdomas teisinių priemonių sistema, turint tikslą sutvarkyti tuos visuomeninius santykius, juos saugoti ir derinti su visuomenės poreikiais. 0.

K.T- tai teisės šaka kurią sudaro vientisa, logiškai užbaigta tarpusavyje susijusių konst.teisės normų visuma.

Pagal tai teisės norma logiškai skirstoma: hipotezę (prielaidą), dispoziciją ir sankciją.

Pagal apibrėžtumą gali būti skiriamos absoliučiai apibrėžtos, santykinai apibrėžtos ir neapibrėžtos dispozijos.

Absoliučiai apibrėžtos dispozicijos yra imperatyvios, jos aiškiai , tiksliai nurodo teises ir pareigas, kurių savo valia ar nuožiūra teisinio santykio dalyviai negali pakeisti.

Pagal konvencija galimi nuolatiniai ir laikini naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimai: jie galimi tik tų teisių ir laisvių atžvilgiu, kurių apribojimus leidžia pati konstitucija. Laikini apribojimai galimi karo ir nepaprastosios padėties atveju. Tačiau ir tokiu atveju valstybė negali apriboti elementarių žmogaus teisių.

Per visą Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos galiojimą, ji buvo vystoma ir tobulinama darant pataisas, tiek pačios konvencijos tekste, tiek priimant papildomus protokolus. Konvenciją papildė 11 jos protokolų, kurių 1 nustatė- kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe, 4- niekam negali būti atimta teisė vien todėl, kad žmogus negali įvykdyti kokios nors sutartinės prievolės, 6- mirties bausmė panaikinama, 7- užsienietis, teisėtai gyvenantis kurios nors valstybės teritorijoje, gali būti išsiųstas tik vykdant sprendimą, priimtą pagal įstatymą, 11- Europos žmogaus teisių komisija bus panaikinta, o visos peticijos bus tiesiogiai nagrinėjamos tiesiogiai europos žmogaus teisių teisme.

Šiuo metu dažniausiai yra taikomos Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatos. Ją Lietuva ratifikavo 1995 m (Europos Tarybos nare lt tapo 1993). Šios konvencijos nuostatos yra dažnai interpretuojamos LR Konstitucinio teismo praktikoje.

1529 tai pagrindinis LDK įstatymų sąvadas ir kartu savotiška žemvaldžių luomo konstitucija, užfiksavusi visas jų teises ir pareigas.

Daugelis pirmojo statuto straipsnių garantuoja piliečių turto ir asmens neliečiamybę. Numatoma griežta bausmė už neteisėtą , nepagrįstą piktą įskundimą. Bajorams buvo leidžiama laisvai keliauti. Taip pat humaniškas straipsnis, kad mergina ar moteris gali tekėti už to už kurio pati panorės. Statutas draudė bet kurį laisvą žmogų paversti vergu.

Ponai tiesiogiai priklausė didžiojo kunigaikščio teismui, jie buvo nepavaldūs maršalkų teismams, nors kartais stodavo į tokį teismą. Apskritai 1 liet statutas įteisino ponų viešpatavimą. Tačiau šis statutas neišsprendė labiausiai rūpimo eiliniams bajorams klausimo dėl žemės nuosavybės. Pagal šį statutą žemvaldžiai turėjo teisę disponuoti 1/3 savo žemės valdų. Ir apskritai savo žemėvalda galėjo disponuoti tik su didžiojo kunigaikščio, o dažniausiai su jo urėdų žinia.

Antrasis Lietuvos Statutas- lyg savotiškas dviejų feodalinės visuomenės epochų slenkstis, perėjimas nuo ponų didikų viešpatavimo prie viso bajorų luomo viešpatavimo.

Šis statutas įteisino visišką laisvą eiliniams bajorams disponavimą žemės nuosavybe.tuo pačiu bajorai gavo visišką teisę pardavinėti, užrašinėti ir valstiečius. Tuo būdu ta laisvė visto visišką daugumos valstiečių įbaudžiavinimu, o žemėtvarkoje įvykdyta Valakų reforma, atėmusi iš valstiečių nuo seno jų turimas (?) žemes.

Šis statutas išplėtė ir bajorų kaip LDK piliečių asmens laisves. Asmuo nenuteistas teisme, negali būti suimtas ir pasodintas į kalėjimą. Bajorai taip pat galėjo dalyvauti sprendžiant valstybės reikalus.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 33 puslapiai (17984 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 78 KB
  • Konstitucinė teisė Lietuvoje (2)
    10 - 3 balsai (-ų)
Konstitucinė teisė Lietuvoje (2). (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/konstitucine-teise-lietuvoje-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:52