Konstitucinė teisė valstybėje


Teisės konspektas. Politinės sistemos konstituciniai pagrindai. Valstybė kaip konstitucinės teisės subjektas. Valstybės valdžios institucijų sistema. Rinkimų teisė. (rt). Konstituciniai įstatymų leidžiamosios valdžios modeliai. Konstituciniai vykdomosios valdžios modeliai. Vietos savivaldos ir vietinio valdymo modeliai pasaulio valstybėse.


PP gautos lėšos privalo būti naudojamos tik PP veiklai finansuoti. Lėšos ir dovanos gautos iš draudžiamų šaltinių turi būti grąžintos dovanotojams arba peruodtos valstybės nuosavybėn per 10 d.nuo to momento, kai ši aplinkybė paaiškėjo. PP finansavimą kontroliuoja Finansų minis., Vyr.r.komisija, o valstybės biudžeto lėšų nuadojimą-Valstybės kontrolė.PP privalo kasment, ne vėliau kaip iki ateinančių metų kovo 1 d.Vyr.r.komisijai pateikti finanzinės veiklos deklaraciją. Finan.minis.-biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo apyskaitą. Jei PP laiku nepaeikia finansinės veiklos deklaracijos arba nenurodo joje visų reikalaujamų duomenų, Vyr.r.komisija per 15 kalendorinių dienų apie tai raštu turi įspėti PP vadovą. Jei praėjus 30 kal.d.nuo įspėjimo dienos PP neįvykdo reikalavimų, Vyr.r.komisija per 60 kal.d.nuo pakartotinio įspėjimo termino pasibaigimo gali siūlyti Finansų mins.sustabdyti PP finansavimą iš valstybės biudžeto. Finansavimas iš valstybės biudžeto atnaujinamas tik tada, kai PP pašalina visus Vyr.r.komisijos nurodytus pažeidimus. Vyr.r.komisija negali priimti PP kandidatų į S-mo narius iškėlimo pareikštinių dokumentų, jei PP nepateikia finansų įstaigai pateiktos praėjusių metų finansinės deklaracijos kopijos, patvirtintos tos mokesčių inspekcijos, kuriai ši deklaracija buvo pateikta. PP privalo registruoti visas politinės kampanijos metu gautas lėšas bei išlaidas. Šių lėšų panaudojimą kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija ir Vyr.r.komisija. PP per 25 d.nuo rinkimų pasibaigimo arba referendumų rezultatų paskelbimo turi pateikti Vyr.r.komisijai galutinę politinės kampanijos metu gautų aukų, dovanų ir kt.lėšų bei jų naudojimo ataskaitą.Jas tvirtina Valstybinė mokesčių inspekcija. Jos yra skelbiamos ne vėliau kaip per 90 d.po rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo “VŽ”.

Partinė sistema – tai politinės santvarkos savybė, nustatanti partijų kiekybinę sudėtį ir ju santykį su valdžia.Pagrindiniai kriterijai partinėms sistemoms atskirti:

partijų skaičius. (Vienpartinei sistemoje gali būti kelios partijos, o nepartinėje sistemoje gali veikti pogrindinės organizacijos).

Bepartinės sistemos susiklosto šalyse, kuriose draudžiama partijų veikla, arba jos nesusiformavo dėl tradicijų nebuvimo, mažo gyventojų skaičiaus ir kt. Nėra partijų Andoroje, Butane, Tuvalu. Nėra, nes nepripažįstamos Bahreine, Ganoje, Toge. Vienpartinės sistemos yra Kinijoje, (Kinijoje iš tikro veikia virš dešimt partijų, bet jos žino savo vietą ir taip veikia, kad apie jas nieko negirdėti) Korėjoje (šiaurės), Kuboje. Kitas požiūris į tą patį klausimą gali būti toks:

Partinė sistema - tai ne paprasta ją sudarančių politinių partijų suma, o jų sąveikos sistema, kuri formuojasi partijoms tarpusavyje konkuruojant. Apibūdinant partinę sistemą, svarbūs yra du aspektai:

jų skaičius, politinis-ideologinis pasiskirstymas, sąjungos, geografinis išsidėstymas, tarpusavio konkurencijos pobūdis.

Partinė sistema yra daugiamatis reiškinys, kurio savybes apibrėžia fragmentacijos, poliarizacijos, partijų funkcinės orientacijos, institucionalizacijos ir partijų kintamumo kriterijai. Vakarų mokslinėje literatūroje partinės sistemos dažniausiai klasifikuojamos atsižvelgiant į rinkiminėje kampanijoje dalyvaujančių partijų skaičių. Paprastai išskiriami tokie partinių sistemų tipai:

Dvipartinėje sistemoje dominuoja dvi politinės partijos, kurios faktiškai kovoja dėl vadovavimo valstybei, ir vyriausybę formuoja paeiliui. Rinkimus laimėjusi partija parlamente turi absoliučią daugumą, o kita atsiduria opozicijoje. Visos kitos partijos praktiškai neturi jokios įtakos vyriausybei. Tokia sistema susiformavusi JAV, Anglijoje, Naujoje Zelandijoje, Filipinuose.

Kaip taisyklė, rinkimuose partija nugali nedidele balsų persvara. Todėl kiti eiliniai rinkimai skatina abi partijas vėl konsoliduoti savo jėgas. Nė viena partija nėra tikra iš anksto, kad nugalės eilinį kartą. Žinoma, susidariusi vidaus situacija arba tarptautinė konjunktūra kartais lemia vienos partijos išlikimą valdžioje gana ilgai. Taip 1933-1952 m. JAV vykusiuose prezidento rinkimuose (F.Ruzveltas, H.Trumenas) pavyko nugalėti Demokratų partijai. Didžiojoje Britanijoje konservatoriai valdė daugiau kaip dešimt metų iš eilės (1979-1990 m.). Šios partijos lyderė M.Tetčer - ilgiausiai valdžiusi šio šimtmečio premjerė.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 65 puslapiai (55806 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 209 KB
  • Konstitucinė teisė valstybėje
    8 - 2 balsai (-ų)
Konstitucinė teisė valstybėje. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/konstitucine-teise-valstybeje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 14:48