Konstitucinė žmogaus teisių ir laisvių apsauga


Teisiu ir laisviu konstitucines garantijos pasaulyje. Zmogaus teisiu apsauga referatas. Zmogaus teisiu ir laisviu garantijos. Konstitucines asmens teisiu ir laisviu garantijos. Konstitucinių teisių pažeidimas.

Teisės kursinis darbas. Įvadas. Konstitucijos ir baudžiamųjų įstatymų santykis. Teisinės žmogaus teisių ir laisvių garantijos. Konstitucinė žmogaus teisių ir laisvių apsauga baudžiamosios teisės sferoje. Žmogaus teisės į gyvybę apsauga. Žmogaus asmens neliečiamybės (draudimas žaloti, kankinti, žiauriai su juo elgtis) apsauga. Žmogaus privataus gyvenimo neliečiamybės apsauga. Nuosavybės teisės apsauga. Žmogaus būsto neliečiamybės apsauga. Išvados. Reziumė. Literatūros sąrašas. Konstitucinė žmogaus teisių ir laisvių apsauga sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimus – tema, kuri savo aktualumu, skatina nuolatines diskusijas bei teisininkų susidomėjimą. Jos aktualumą visų pirmą lemia, tai, kad ši tema savyje apima dvi fundamentalias savarankiškas teisės šakas: baudžiamąją ir konstitucinę.


Kartu pažymėtina, kad kiekviena norma, priklausanti šioms klasifikacinėms rūšims, daro atitinkamą įtaką baudžiamosios teisės nuostatoms”, ypač normos tikslai ir normos principai.

Teisinėje valstybėje esminis dalykas yra ne tik tai, kad žmogaus teisės ir laisvės yra įtvirtintos įstatymuose, bet ne mažiau svarbu ir tai, kad šių teisių ir laisvių realizavimas yra garantuojamas, jos yra realiai ginamos. Taigi vienas iš svarbiausių baudžiamųjų įstatymų tikslų yra Konstitucijos nustatytų ir visuotinai priimtinų žmogaus teisių ir laisvių apsauga. Konstitucinio Teismo nuomone, vertinant šiuos tikslus baudžiamosios teisės kontekste, tai reikštų, kad siekiama sukurti tokią visuomenę, kuri yra pakankamai laisva ir saugi nuo nusikalstamų veiksmų.

Be to, būtų galima pažymėti, kad “baudžiamieji įstatymai savo tikslais yra daugiau ar mažiau vienodi visose šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse. Jie priimami ir funkcionuoja tam, kad, nustatydami draudimus tam tikroms veikoms ir už šių draudimų nevykdymą grasindami kriminalinėmis bausmėmis, apsaugotų asmenis, visuomenę ir valstybės institucijas nuo nusikalstamų kėsinimųsi”. Todėl priimdamas baužiamąjį įstatymą, įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos (tai yra jis turi neperžengti Konstitucijos principų ir normų nubrėžtų ribų, taip pat turi užtikrinti, kad asmens teisių įgyvendinimas būtų realus). Taip užtikrinama, kad Konstitucijos sureguliuoti visuomeniniai santykiai nebus reguliuojami kitaip, kad bus garantuojamas didesnis reguliuojamųjų santykių stabilumas.

Normos principai iš esmės atsispindi BK, jo taikymo procese ir turi tiesioginę reikšmę baudžiamajai teisei. Visų pirma, tai Konstitucijos 29 str. nustatytas lygybės principas neatsižvelgiant į asmens lytį, tautybę, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras. Tai reiškia, kad baudžiamieji įstatymai privalo užtikrinti, jog kiekvienas žmogus, kuris nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, neatsižvelgiant į anksčiau išvardintus požymius, galėtų kreiptis į valstybės institucijas su reikalavimu apginti jo pažeistas teises ir laisves.

Jau minėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija reguliuoja tik pačius svarbiausius šalies visuomeninius santykius.Todėl jos normos nustato tik bendriausias teisinių santykių subjektų teises ir pareigas. Tiesa, ir tokiu sureguliavimu Lietuvos gyventojai tam tikrais atvejais gali pasinaudoti, (tai jau minėta šiame darbe) – remiantis Konstitucijos 6 str. 2 d. numatytoje teise kiekvienam asmeniui ja remiantis ginti savo teises. Tačiau dažniausiai asmenys naudojasi labiau detalizuotomis, konkretesnėmis normomis, kurioms Konstitucija ir sudaro tikslesnį pagrindą konkretiems klausimams spręsti. Be to, pažymėtina, kad Konstitucijoje nustatytai normai visiškai įgyvendinti dažnai reikia ne vienos kurios nors šakos normų, o ištiso jų komplekso, neretai sudarančio savarankišką teisės institutą. Ypač tai sietina su konstitucijoje įtvirtintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis.

.....3. Konstitucinė žmogaus teisių ir laisvių apsauga baudžiamosios teisės sferoje.

Nėra reikiamo tam tikrų visuomeninių santykių teisinio reglamentavimo (įstatymo ar teisės spragos),

Gyvybės sau pačiam atėmimas ar kėsinimasis ją atimti teisinės atsakomybės neužtraukia, tačiau dažniausiai yra smerkiamas moralės ar religijos normų”. Bet BK numato atsakomybę už žiauriu elgimusi ar kitokiu panašiu būdu privedimą prie savižudybės ar pasikėsinimo nusižudyti to, kuris materialiai ar kitaip priklauso nuo kaltininko (110 str.).

3.2. Žmogaus asmens neliečiamybės (draudimas žaloti, kankinti, žiauriai su juo elgtis) apsauga.

Atsakomybė numatyta už šmeižtą (BK 132 str.), kaip melagingų prasimanymų, kurie žemina kito asmens garbę, skleidimą, taikoma tada, kai tokios žinios yra persakomos kities asmenims. Šie prasimanymai gali būti skleidžiami įvairiomis formomis: raštu žiniasklaidoje, susisiekimo priemonių pagalba ar tiesiogiai (susirinkimų, susitikimų metu).

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2011 m.
  • 26 puslapiai (5854 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 27 KB
  • Konstitucinė žmogaus teisių ir laisvių apsauga
    8 - 2 balsai (-ų)
Konstitucinė žmogaus teisių ir laisvių apsauga. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/konstitucine-zmogaus-teisiu-ir-laisviu-apsauga.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 00:31