Konstitucinės teisės aprašymas


Teisės aprašymas. Seminaras konstitucijos teorijos pagrindai ir konstitucinės teisės samprata. Konstitucijos sąvoka , konstitucijos funkcijos. Teisinė funkcija. Politinė funkcija. Filosofinė ( ideologinė funkcija. Konstitucijos forma , struktūra , konstitucijų tipologijos. Konstitucijos forma. Konstitucijų priėmimas , keitimas , galios netekimas. Priėmimas ir keitimas. Konstitucijos aiškinimas , konstitucinė doktrina. Konstitucijos aiškinimas. Konstitucinės teisės sąvoka , teisinio reguliavimo dalykas ir metodas. Konstitucinės teisės sąvoka. KT objektyviąja prasme. KT kaip teisės mokslas. KT kaip studijų disciplina. Teisinio reguliavimo metodas. Konstitucinės teisės šaltiniai. Konstitucinės normos , konstituciniai principai , konstituciniai teisiniai santykiai. T normos. T principai. Konstituciniai teisiniai santykiai Sąvoka. Klasifikavimo pagrindai. Konstitucinės teisės mokslas. Seminaras Lietuvos respublikos konstitucijos bruožai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos forma ir struktūra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimas , keitimo tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucija visų pirma yra teisinis dokumentas. Svarbiausios Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisinės savybės. Konstitucija yra pagrindinis nacionalinės teisės šaltinis. Lietuvos Respublikos Konstitucija kaip vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Konstitucijos vientisumas. Konstitucijos vientisumas reiškia tai. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Seminaras Lietuvos respublikos konstitucinė teisė , tarptautinė teisė ir Europos sąjungos teisė. Lietuvos Respublikos konstitucinė teisė ir tarptautinės sutartys. Lietuvos Respublikos konstitucinė teisė ir tarptautiniai papročiai bei tarptautinių organizacijų teisės aktai Tarptautiniai papročiai. Tarptautinių organizacijų teisės aktai. Lietuvos Respublikos konstitucinė teisė ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimai. Europos Sąjungos ir jos teisės prigimtis. Europos Sąjungos teisės normų tiesioginis veikimas ir taikymas Lietuvos Respublikos teisės sistemoje.


Filosofinė( ideologinė )funkcija. Konstitucijoje įtvirtinta tam tikra valstybės valdžios organizacijos, asmens ir valstybės santykių doktrina. Konstitucijoje įtvirtintos demokratinės vertybės. Konstitucija auklėja žmones, formuoja jų vertybinę orientaciją, konstitucija – tai tam tikras bendro gyvenimo orientyras.

Rašytinė – tai vientisas aukščiausios galios teisinis aktas, priimtas ir keičiamas ypatinga tvarka, nustatantis asmens teisinės padėties pagrindus, viešosios valdžios organizacijos ir funkcionavimo pagrindus. Didžioji Britanija neturi rašytinės konstitucijos, jos konstitucinė santvarka įtvirtinta ir norminiuose teisės aktuose, ir teismų precedentuose, ir teisiniuose papročiuose. Rašytinė konstitucija nuo nerašytinės svarbiausia skiriasi savo formalia aukščiausia teisine galia. Rašytinė konstitucija gali būti kodifikuota arba ne (pvz Švedijos – nekodifikuota). Taip pat galima išskirti sudėtinę rašytinę kodifikuotą konstituciją – pvz Čekijos konstitucija.

Struktūra. Paprastai pagrindinį įstatymą sudaro tokios dalys : preambulė, pagrindinė dalis, baigiamosios, pereinamosios, papildomosios nuostatos bei priedai. Preambulėje nurodomi konstitucijos tikslai, istorinės konstitucijos priėmimo aplinkybės, kartais skelbiamos teisės ir laisvės. Kartais preambulės nuostatos suprantamos kaip teisės normos, kartais – ne, kartais – kad į jas būtina atsižvelgti interpretuojant ir taikant kitų konstitucijos dalių normas. Pagrindinę konstitucijos dalį paprastai sudaro normos, įtvirtinančios žmogaus ir piliečio teises ir laisves, valstybės organizaciją,valstybės valdžios institucijų statusą, tarpusavio santykius, vietos savivaldos pagrindus. Baigiamosiose nuostatose išdėstomos normos, nustatančios konstitucijos įsigaliojimo tvarką. Pereinamosiose nuostatose nustatomi atskirų konstitucijos

Pagal istorinį kriterijų :-senosios kartos konstitucijos ( iki Pirmojo pasaulinio karo – JAV, Norvegijos, Belgijos )-viduriniosios kartos konstitucijos ( tarpukariu – Austrijos, Airijos ir kt )-naujosios kartos konstitucijos: I-os bangos iki 9dešimt(Italijos, Ispanijos) ir XX a pab. II-os bangos, pvz Lietuvos.

Pagal įtvirtintą politinį režimą :-demokratinės-nedemokratinės ( autoritarinės, totalitarinės )

Konstitucijos priimamos keliais atvejais: 1. Atsiradus naujai valstybei. 2. Politinio režimo pasikeitimas. 3. Kai visuomenės gyvenimo permainų nebegalima įtvirtinti vien pataisomis. Konstitucija gali būti priimama trim būdais : 1. oktrojuojama – kai monarchas ją tautai dovanoja ( Saudo arabijos ), 2. priimama tautos atstovų( Bulgarijos )3. priimama pačios tautos ( LT ).

Nuo kitų įstatymų konstitucija skiriasi ir keitimo tvarka. Lanksčios konstitucijos keitimo tvarka nėra labai sudėtinga, griežtos keičiamos laikantis sudėtingų procedūrų. Dar galima išskirti tarpines konstitucijas, kurių vienos nuostatos keičiamos gana lengvai, o kitos – sunkiai.

5.Konstitucinės teisės samprataKonstitucinės teisės sąvoka, teisinio reguliavimo dalykas ir metodas.

7.Konstitucinės normos, konstituciniai principai, konstituciniai teisiniai santykiaiK.T normos:

a) KT siaurąja prasme normosb) KT plačiąja prasme normos

K.T principai : KT principai – Konstitucijoje įtvirtintos pamatinės nuostatos, kuriomis grindžiamas visas teisinis reguliavimas. Principai ir normos yra glaudžiai susiję, kartais vienas nuostatas galima laikyti ir principais, ir normomis. Visgi principai išsiskiria labai apibendrinamu formulavimu, visą teisinę sistemą nukreipiančiu pobūdžiu. Pagrindiniai : prigimtinių teisių, Konstitucijos viršenybės, teisinės valstybės.

Sąvoka.Konstituciniai teisiniai santykiai – tai KT nomų sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kurių dalyviai turi tam tikras subjektines teises ir pareigas. KT santykiams būdingi ir bendri visiems teisiniams santykiams požymiai: atsiranda teisės normų pagrindu, tai teisiniai ryšiai tarp konkrečių subjektų, įgyvendinimas garantuotas valstybės prievarta ir pan.

Struktūra. Konstitucinius teisinius santykius sudaro objektas, subjektas ir turinys.

Klasifikavimo pagrindai. Galima klasifikuoti atsižvelgiant į KT normas. Taigi santykiai gali būti materialieji ir procesiniai, koordinaciniai(iš dispozityvių normų) ir subordinaciniai(iš imperatyvių normų), reguliaciniai ir apsauginiai, bendrieji ir konkretieji.

Pagal teisių ir pareigų pasisikirstymą gali būti paprastieji ( kai vienas subjektas turi teisę, kitas – pareigą) ir sudėtingieji(kai abu turi teises ir pareigas).

Pagal subjektų teises ir pareigas gali būti aktyvieji( dalyviai turi atlikti tam tikrus veiksmus) ir pasyvieji ( privalo neatlikti tam tikrų veiksmų).

8.Konstitucinės teisės mokslasKonstitucinės teisės mokslas – viena iš teisės mokslo šakų. Siauruoju požiūriu tai mokslas, tiriantis KT kaip savarankišką teisės normų sistemą. Kalbėdami apie KT kaip apie mokslo šaką, turime omenyje materialiąją, o ne formaliąją KT. Formalioji KT, kaip tam tikras teisinio tvarkymo metodas, vienoje valstybėje gali būti, kitoje, kuri tvarkosi kitu metodu, gali ir nebūti ( pvz DB, kuri neturi vieningos rašytinės Konstitucijos ). KT mokslo palyginti su KT kaip teisės šaka, skiriasi visuomeninė paskirtis, dalykas ir metodas. KT kaip teisės šaka atlieka visuomenės integravimo ir visuomeninių santykių reguliavimo funkciją, kaip mokslo šaka – pažintinę funkciją. KT mokslo dalykas – visų pirma yra pati KT ( kaip teisės šaka ). Taigi dalykas iš dalies sutampa. KT mokslas nagrinėja pilietybę, žmogaus teises ir laisves, valstybės formą, valstybės valdžios sistemą, politinę sistemą, rinkimų teisę ir tt. Bet šio mokslo objektas kur kas platesnis. Jis nagrinėja tokias konstitucines problemas kaip KT normų atsiradimo priežastys, jų veiksmingumas, konstitucijų ir konstitucingumo istorija, KT šaltiniai, valstybės samprata ir kita. KT mokslas taip pat tiria įvairių mokslininkų teorijas, jų atsiradimo priežastis. Taigi šis mokslas analizuoja pats save. Šie KT mokslo dalyko elementai sudaro jo specifiką santykio su KT kaip teisės šakos dalyku atžvilgiu. KT mokslas daug bendrų bruožų turi su politika. Taigi KT mokslas gali būti apibrėžiamas taip : tai sistema žinių apie galiojančias KT normas, jų reguliuojamus visuomeninius santykius, šių santykių istorinę raidą, perspektyvą ir reikšmę.

  • Teisė Aprašymai
  • 2015 m.
  • 37 puslapiai (17257 žodžiai)
  • Teisės aprašymai
  • Microsoft Word 74 KB
  • Konstitucinės teisės aprašymas
    10 - 2 balsai (-ų)
Konstitucinės teisės aprašymas. (2015 m. Balandžio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/konstitucines-teises-aprasymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 07:07