Konstitucinės teisės konspektas (3)


Teisės konspektas. Sistema yra betkuris objektas turintis bent du elementus su įpatingu tarpusavio ryšiu. Kuo ypatingi socialiniai mokslai ? Iš kokių elementų susideda sisteminės analizės modelis ? Kokias bendras savybes turi sistemos ? Nuo ko priklauso sistemų turimos savybės ? Su kokiomis problemomis suduriama norint analizuoti viešojo administravimo procesus kaip sistemas ? Apibūdinkinte. Hobbes požiūrį į valstybę ir prigimtinę būseną. Apibūdinkinte. . Rousseau požiūrį į valstybę ir prigimtinę būseną. Kuo viešojo administravimo požiūriu ypatingas feodalinis valdymas ? Kuo viešojo administravimo požiūriu ypatingas absoliutinis valdymas ? Kaip demokratizacija įtakoja viešąjį administravimą ? Kuo yra svarbus teisinės viršenybės principas ? Koks yra viešojo administravimo ir administracinės teisė santykis ? Kuo ypatingi materialiniai teisės principai užtikrinant gerąją viešojo valdymo praktiką ? Teisėtumo principas. Lygybės įstatymui principas. Atvirumo principas. Kuo ypatingi procesiniai teisės principai užtikrinant gerąją viešojo valdymo praktiką ? Kokį vaidmenį atlieka biurokratija viešojoje politikoje ? Kokios būna politinės sistemos išeigos ? Kaip jas įtakoja viešojo administravimo posistemė ? Kokie yra viešosios politikos formavimo ir įgyvendinimo etapai ? Kaip paaiškinti struktūrinį funkcionalizmą politikos moksluose ? Kas yra savirefernetiškumas ? Kodėl biurokratijos yra linkusios augti ? Kas yra adhokratija ? Kas yra institucionalizmas ? Kokį vaidmenį vaidina agentas užsakovo agento teorijoje ? Užsakovo agento. Racionalaus pasirinkimo teorija. Kaip ekonominiame institucionalizme suprantamas racionalumas ? Kas yra viešasis pasirinkimas , transakciniai kaštai ? Kodėl Naujoji viešoji vadyba išplito Vakaruose 9 deš. ? Kodėl gali daugeliui ankstyvųjų viešojo administravimo autorių atrodė , kad biurokratija yra pati geriausia valdymo forma.


1Tema: 1.Kas yra sistema?Tai savarankiškas darinys, susidedantis iš tam tikro apčiuopiamo skaičiaus elementų, kurių savitarpio ryšys ir priklausomybės laipsnis yra didesnis negu su kitomis to darinio aplinkoje veikiančiomis sistemomis. Sistemos elementų savitarpio priklausomybė reiškiasi visų jos komponentų reakcija į aplinkos dirgiklius. Sistemai būdinga savireguliacija: keičiantis vienam sistemos elementui, kiti elementai reaguoja į pokyčius, ir visa sistema prisitaiko prie naujos situacijos. Pagal L. von Bertalanfy sistema gali būti bet kuris daiktas turintis ypatingus ryšius tarp savo vidinių elementų (posistemių). Šie vidiniai ryšiai įtakoja visos sistemos veikimą. Netekusi bent vienos iš savo posistemių negali atlikti savo funkcijos. Taigi, Sistema- Tai viskas kas turi bent du elementus ir kurie yra susiję vienokiais ar kitokiais ryšiais tarp savęs.

2.Kuo ypatingi socialiniai mokslai? Socialinių mokslų kontekste viskas yra dar sudėtingiau. Kaip pastebi N. Elias (1991) visuomenė dėl žmonių turimos kalbos dovanos yra neįtikėtinai plastiškas ir dinamiškas reiškinys, tačiau šis mūsų plastiškumas vis tiek atsiremia į biologiją, kuri suteikia tiek mūsų galimybes tiek ribojimus. Socialiniai mokslai plėtojosi skirtingai dviejuose geografiniuose regionuose. Čia svarbu pažymėti, kad mokslas, kaip suprantame jį mes atsirado Vakarų civilizacijoje ir remiasi antikine filosofijos tradicija. Angliškai kalbančiame pasaulyje socialinius mokslus pradėta plėtoti pasitelkiant tiksliųjų (pagal Lietuvos nomenklatūrą biomedicinos, technologijos, ir fizinių) metodologiją. Tuo tarpu kontinentinėje Europoje socialinis mokslas buvo laikomas artimesniu menams ir humanitariniams mokslams. Anglakalbėje (Anglo-Amerikietiškąjai) tradicijoje socialiniai mokslai buvo suprantami „procedūriškai“, kontinentinėje Europoje „instituciškai“. Anksčiau viešasis administravimas buvo siejamas su kitomis socialinių mokslų disciplinomis ir net šiais laikais šių „disciplinų pradininkių“ atstovų yra laikoma jų dalimi. Tos disciplinos tai teisė, politologija (politikos mokslai) ir vadyba.

3.Iš kokių elementų susideda sisteminės analizės modelis? Sisteminės analizės modelis remiasi keletu pagrindinių elementų. Iš viso yra šešios analitinės kategorijos, dvi iš jų galime vadinti struktūrinėmis, o keturias procesinėmis. Struktūrinės sisteminės analizės kategorijos yra sistema (mūsų tiriamas objektas) ir aplinka. Šios dvi struktūros sąveikauja tarpusavyje per įeigas, išeigas, transformaciją ir grįžtamąjį ryšį .Tai ką aplinka suteikia sistemai yra vadinama įeiga. Sistemos gaudamos įeigas atlieka veiksmą vadinamą transformacija. Transformacija yra reakcija į įeigas. Transformacijos rezultatas būna sistemos išeiga, t.y. tai kaip sistema veikia aplinką. Aplinkos reakcija į sistemos išeiga vadinama grįžtamuoju ryšiu. Įeiga – paramos ir reikalavimų valdžia. Išeigos – valdžios sprendimai. Transformacija – visi valdžios veiksmai. Grįžt. ryšys – pilietinės visuomenės veikla.

4.Kokias bendras savybes turi sistemos? Sistemų kompleksiškumas yra pagrindinė savybė, kurią reikia turėti omenyje tiriant socialinius fenomenus. Visoms sistemoms yra būdingos to pačios savybės, tačiau darydamosi kompleksiškensės sistemos įgyja naujų savybių. Sistemoms yra būdingas grįžtamojo ryšio mechanizmas.Grįžtamasis ryšys reiškia, kad sistema sąveikaudama su aplinka sukelia jos reakcija, o kompleksiškose sistemose pavienės dalys veikdamos chaotiškai sukuria sistemos savybes, kurios skatina keisti pavienių dalių veikimą.

5.Nuo ko priklauso sistemų turimos savybės? Tai įvyksta dėl to, kad sudėtingesnės sistemos yra hierarchiškai aukščiau negu paprastesnės, kitaip tariant iš paprastesnių susidaro sudėtingesnės sitemos. Šis procesas vadinasi sinergija. Ch. Boulding (1956) pateikė iki šiol plačiai naudojamą sistemų sudėtingumo lygių klasifikaciją

2Tema 1.Kaip galima suprasti terminą valstybė?Valstybė kaip sutartis: J. Hobbes ir J. J. Rousseau požiūriai Rousseau įžvelgė žmogiškąjį egoizmą kaip valstybės priežastį. Rousseau manymu valdžia yra ne socialinio kontrakto, o būtent Hobsiškojo visų karo su visais rezultatas. Hobbes valstybę pavadino Leviatanu (biblijine jūrų pabaisa saugančia pragaro vartus). Valstybė suprantama kaip juridinis asmuo, kaip žmonių gyvenimo patirtis, kaip visuma aukštesnių tikslų, vertybė, didelė socialinė grupė, teritorinė organizacija ir t.t.

2. Apibūdinkinte J. Hobbes filosofijoje pagrindinė bėda su nekordinuota visuomene yra tai, kad visi žmonės gali panaudoti smurtą siekdami savo tikslų ir kad nekontroliuojama tokia padėti eskaluotųsi į nuolatinį smurtavimą. Perdavus teisę į smurtą vienam centrui (valstybei) žmonių gyvenimas taptų nuspėjamas, o ūkinė veikla įmanoma.

  • Teisė Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (5052 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 31 KB
  • Konstitucinės teisės konspektas (3)
    10 - 7 balsai (-ų)
Konstitucinės teisės konspektas (3). (2015 m. Rugsėjo 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/konstitucines-teises-konspektas-3.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 02:36