Konstrukcinis automobilio saugumas


Automobiliu saugumo istorija. Automobiliu apsaugos sistemos esp. Automobilio saugos istorija. Golf plus automobilio literatūra. Automobilio saugos dirzai, referatas. Automobilio saugumo bandymai. Automobiliu saugumo tyrimai. Automobilio traukos sistemos. Dstc sistema. Pasyviojo saugumo bandymai.

Mechanikos namų darbas. Įvadas. Automobilių saugumo istorija ir faktai trumpai. Stabdžių antiblokavimo sistema abs, ebd. Traukos kontrolės sistema tcs , asr. Esp elektroninė stabilumo kontrolės sistema. Avarinio stabymo sistema eba. Sistema nuo varančiųjų ratų praslydimo, įjungus žemesnę pavarą msr. Dstc dinaminė stabilumo ir sukibimo valdymo sistema. Saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės palaikymo sistema (acc). Susidūrimo prevencijos sistema (brake assist plus)( cmbs). Intelektuali vairuotojo informavimo sistema. Distronic plus ir naktinio matymo sistema. Šiuolaikinio saugaus automobilio priekio konstrukcija. Apsaugos nuo šoninio smūgio sistema (sips). Šiuolaikinio, saugaus automobiliu salonas. Dvigubos vairuotojo ir keleivio saugos oro pagalvės (srs). Durelėse įtaisyta pripučiama užuolaida (ic). Sustumiama vairo kolonėlė. Apsaugos nuo apsivertimo sistema rops. Neapsaugotiems eismo dalyviams. Išvados. Literatūra.


Bus aprašytos automobilių saugos sistemos, užtikrinančios mažesnį avaringumą bei gelbstinčias žmonių gyvybes. Papildomos saugos sistemos nuo paprasčiausių, jungtinių tautų europos ekonominė komisija 1958 m. Ženevoje priėmė mechaninių transporto priemonių taisykles, kurios yra privalomos jas įteisinusioms šalims. Šiose taisyklėse nustatyti transporto priemonių aktyviojo ir pasyviojo saugumo bei aplinkos apsaugos reikalavimai. Pasaulyje pasyviojo saugumo priemones pirmieji įdiegė švedijos automobilių koncerno volvo konstruktoriai. 1959 m. Automobilyje volvo amazon įrengti trijų tvirtinimo taškų saugos diržai. 1972 m. 1970 m. Jungtinės amerikos valstijos paskelbė esv projektą, kurio pasekoje šios šalies automobilių gamintojai skyrė pagrindinį dėmesį automobilio saugumui. Volvo pristatė eksperimentinį saugų automobilį (esc), kuriame buvo tokių naujovių: stabdžių antiblokavimosi sistema, oro pagalvės ir teleskopiniai buferiai. 1973 m. Pagal jungtinių amerikos valstijų standartus europos automobilių gamintojai pradėjo gaminti didesnius smūgį sugeriančius buferius ir automobilius su mažesnio skersmens vairu. Volvo gamintojai pirmieji pasaulyje 1986 m. Įrengė automobilyje vaikų saugos sėdynes. Pirmasis pasaulyje automobilis su šoninėmis oro pagalvėmis ir šoninio smūgio apsaugos sistema pagamintas 1994 m. , tai - volvo. Šiuo metu automobilių gamintojai įrengia savo serijiniuose automobiliuose modernias aktyviojo (pvz. , abs-stabdžių antiblokavimosi sistema, dstc-dinaminio stabilumo ir traukos sistema, ebd-elektroninė stabdžių slėgio paskirstymo sistema ir kt. ) ir pasyviojo (pvz. , priekinės ir šoninės oro pagalvės, energiją absorbuojantis kėbulas, durelių apsaugos, inerciniai saugos diržai ir kt. ) visi lengvųjų automobilių gamintojai prieš pradėdami masinę savo modelių gamybą juos išbando aktyviojo ir pasyviojo saugumo atžvilgiu. Beveik visi pasyviojo saugumo bandymai (daugelyje pasaulio šalių vadinami - crash test) atliekami gamintojų laboratorijose. Bandymų metu vietoje realaus vairuotojo ir keleivių naudojami manekenai. Pasaulyje masinės gamybos automobilius pasyviojo saugumo atžvilgiu išbando ir vertina nepriklausoma organizacija euro - ncap (europos naujų automobilių patikrinimo programa - european new car assessment programme) kartu su tarptautine automobilių federacija, automobilių asociacija, didžiosios britanijos karališkuoju automobilių klubu ir kt. Automobilių modeliai bandomi ir vertinami priekinio, šoninio ir galinio susidūrimo testais ( crash test ).

  • Mechanika Namų darbai
  • 2010 m.
  • 15 puslapių (2524 žodžiai)
  • Kolegija
  • Mechanikos namų darbai
  • Microsoft Word 314 KB
  • Konstrukcinis automobilio saugumas
    10 - 1 balsai (-ų)
Konstrukcinis automobilio saugumas. (2010 m. Gruodžio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/konstrukcinis-automobilio-saugumas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:53