Kontekstai


Lietuvių konspektas. Romualdas Granauskas. Juozas Aputis. Jurgis Savickis. Jonas Biliūnas. Balys Sruoga. Justinas Marcinkevičius. Vincas Krėvė. Henrikas Radauskas. Salomėja Nėris. Judita Vaičiūnaitė. Marcelijus Martinaitis. Vincas Mykolaitis - Putinas. Mikalojus Husovianas. Kristijonas Donelaitis. Jonas Radvanas. Martynas Mažvydas. Mikalojus Daukša. Adomas Mickevičius. Antanas Baranauskas. Vincas Kudirka. Šatrijos Ragana. Juozas Tumas Vaižgantas. Jonas Aistis. Bernardas Brazdžionis. Antanas Škėma.


Jonas Radvanas – XVI a. LDK Renesanso rašytojas, protestantas, Lietuvos vergilijus (vergilijus – žymiausias romėnų poetas tapęs visų romėnų protėviu). Buvo etninis lietuvis, tobulai mokėjo lotynų kalbą, buvo globojamas Radvilo Rudojo. Parašė herojinį epą „Radviliada“.

Martynas Mažvydas – XVI a. Prūsijos kunigaikščio Albrechto pakviestas studijavo Karaliaučiaus universitete. 1547 m. studijuodamas parengė ir išleido pirmąją lietuvišką knygą „Katekizmas“. Iki pat mirties dirbo Ragainės parapijos klebonu ir rūpinosi lietuviško rašto rengimu.

Adomas Mickevičius – XIX a. pirmoji pusė, Romantizmas. Dviejų kultūrų poetas (lietuvių ir lenkų), rašęs lenkiškai. Priklausė filomatų draugijai (mokslų mylėtojai). Už veiklą šioje draugijoje buvo suimtas, ištremtas į Rusiją, priverstas visiems laikams palikti Lietuvą. Poetui buvo lemta išgyventi liepsningą, bet nelaimingą meilę Marilei Vereščiak, susižadėjusiai su grafu Putkameriu. Laimė liko nepasiekiama, svajonė neišsipildžiusi, poetą užliejo kančia. Eilėraščiai: „Odė jaunystei“, „Akermano stepės“, romantinė poema „Vėlinės“.Antanas Baranauskas – XIX a. vidurys. A. Baranausko talentą paskatino garsėjanti Žemaitijos poetė Karolina Praniauskaitė. Juos siejo romantiški jausmai, kūryba, Karolina tapo poeto mūza, ragino rašyti lietuviškai. Po moters mirties Baranauskas renkasi kunigų seminarijos kelią. Buvo paskirtas Seinų vyskupu, Seinuose į tikinčiuosius prabilo lietuviškai, taip žadindamas jų tautinę savimonę. Parašė romantinę poemą „Anykščių šilelis“

Vincas Kudirka – XIX a. pabaiga, lietuvių tautinio atgimimo pradžia. Priešinosi spaudos draudimui lotyniškais raštmenimis: knygnešiai slapta gabena lietuviškas knygas iš Mažosios Lietuvos, steigiamos slaptos lietuviškos mokyklos. Vienas įtakingiausių tautinio sąjūdžio ideologų, visą gyvenimą skyrė lietuvių tautai žadinti, šviesti, priartinti Vakarų Europos literatūrą ir kultūrą. 1889 metais slaptas laikraštis „Varpas“. Eilėraščiai: „Labora“, „Varpas“, „Tautiška giesmė“.

Kontekstai. (2015 m. Gruodžio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/kontekstai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 16:30