Kontrolė


Vadybos aprašymas. Kontrolė. Efektyvi kontrolė. Kontrolės samprata. Pagrindinės kontrolės vykdymo priežastys. Kontrolės proceso žingsniai. Standartų ir metodų sukūrimas veiklos atlikimo lygiui į vertinti. Veiklos atlikimo lygio vertinimas. Nustatymas, arveiklos atlikimo lygis atitinka standartus. Koregavimo veiksmai. Kodėl reikalinga kontrolė. Sukurti geresnę kokybę. Pokyčių įveikimas. Greitesnių įkūrimas. Vertės padidinimas. Delegavimo ir darbo komandomis skatinimas. Kontrolės sistemų projektavimas. Pagrindiniai efektyvios kontrolės principai. Pagrindinių veiklos atlikimo sričių įvardijimas. Strateginių kontrolės taškų įvardijimas. Finansinės ataskaitos. Balansas. Pelno ataskaita. Grynųjų pinigų srautas šaltiniai ir fondų panaudojimo ataskaitos. Biudžeto kontrolės metodai. Atsakomybės centrai. Pajamų centrai. Išlaidų centrai. Pelno centrai. Investicijų centrai. Biudžeto sudarymo procesas. Biudžetą sudarančio personalo vaidmuo. Kai kurios biudžeto sudarymo problemos. Biudžetų tipai. Veiklos biudžetai. Išlaidų biudžetai. Pajamų biudžetai. Pelno biudžetai. Kintamų ir pastovių biudžetų palyginimas. Auditas. Išorinis auditas. Vidinis auditas. Kontrolė dinamiškų santykių pasaulyje.


Planinės. Įvairios kontrolės priemonės (pvz., valdymo vidaus auditas) turi būti vykdomos sistemingai pagal iš anksto sudarytą planą – grafiką. Atėjus laikui kontrolė turi būti atlikta nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių ar kontroliuojamo objekto statuso.

Veiklos permainos. Organizacijos pakeisti veiklos metodai, nauji produktai, naujos darbo organizavimo formos – visa tai reikalauja kontrolės, siekiant kuo greičiau įvertinti pokyčių sistemines pasekmes ir didinti organizacijos konkurencingumą.

Atsiradusios problemos. Tokiu atveju kontrolė turėtų būti nukreipta į problemų priežasčių identifikavimą ir jų įvertinimą. Kontrolė taip pat gali padėti nustatyti trukdžių mastą ir įvertinti jų poveikį organizacijos veiklai.

Siekis išnaudoti galimybes. Jei vadovai nejaučia, kad atsirado problemų, tai dar nėra priežastis nekontroliuoti ir nieko nekeisti. Gali būti, kad organizacija išnaudoja ne visas galimybes, ir ilgainiui gali prarasti konkurencingumą.

Pasikeitusios veiklos apimtys. Tiek padidėjusios, tiek sumažėjusios veiklos apimtys gali reikalauti įsisavinti naujus valdymo metodus, perdaryti organizacinę struktūrą, perskirstyti atsakomybę ir įgaliojimus. Ar to tikrai reikia, gali atsakyti pasikeitusių veiklos apimčių kontekste vykdoma kontrolė.

Darbuotojų tekamumas. Praktiškai bet kokia organizacija visų pirma yra žmonės, kurie nėra organizacijos turtas. Besikeičiantys darbuotojai su savimi išsineša dalį praktinio patyrimo ir žinių, būtinų sėkmingam organizacijos funkcionavimui. Kontroliuojant galima nustatyti, kokį poveikį veiklai padarė darbuotojų kaita, ar jos kontekste išsaugotos bazinės kompetencijos, ar darbuotojai sėkmingai įtraukiami į darbą.

Nepakankamai efektyvus išteklių panaudojimas. Neefektyviai naudojami ištekliai mažina organizacijos konkurencingumą. Atliekos, neatitiktiniai produktai, likučiai, neracionaliai naudojamas darbuotojų laikas, švaistomi finansiniai ištekliai – visa tai yra organizacijos konkurencingumą mažinantys veiksniai, su kuriais kovoti gali padėti teisingai orientuota kontrolė.

Roberto J. Mockler kontrolės apibrėžimas išskiria esminius kontrolės proceso elementus:

Mockler apibrėžimas skiria keturis kontrolės žingsnius, kaip pavaizduota 14.1 paveiksle. Šie žingsniai yra:

Vienokia ar kitokia kontrolė vykdoma visose organizacijose. Tačiau dažnai ji būna nesisteminga, neobjektyvi, neadekvati – nerezultatyvi. Tuomet kontrolė nebūna naudinga, tampa savitiksle, susijusi su nepagrįstu išteklių naudojimu, užuot padėjus siekti iškeltų tikslų. Apibendrintai išskiriami šie pagrindiniai kontrolės principai:

Kontrolė gali būti efektyvi ir naudinga tik tokiu atveju, kai atliekama nešališkai, o kontrolės išvados naudojamos valdymo sprendimams priimti. Kontrolė turi būti objektyvi, todėl kontroliuojantis darbuotojas negali tikrinti savo ir savo vadovo darbo.

Apie pastebėtas neatitiktis būtina nedelsiant pranešti. Idealu, kai apie nukrypimus perspėjama iš anksto. Laiku atlikta kontrolė įgalina pagal kontrolės rezultatus pakoreguoti kintantį procesą, nelaukiant baigtinių nuo tikslų nutolusių rezultatų. Jei tokia informacija gaunama per vėlai ir nebegalima ja pasinaudoti, ji pritaikoma tik ateities planams rengti. Kuo ankstesnėje stadijoje pastebima neatitiktis, tuo lengviau ir greičiau galima ją pašalinti.

Kontrolės metu pastebėtos neatitiktys turi būti pagal aplinkybes nedelsiant šalinamos. Kontrolei nustačius nukrypimus nuo reikalavimų ar planų ir nesiėmus veiksmų, skirtų pastebėtos neatitikties priežasčiai šalinti ar neatitikčiai ištaisyti, atotrūkis paprastai didėja. Kuo greičiau reaguojama į kontrolės rezultatus, tuo lengviau ir greičiau neatitiktys ištaisomos.

Kontrolė, kurios metu suformuluojami pasiūlymai, visada yra vertingesnė, nei tik stebėti parametrus ir gretinti juos su reikalavimais. Kuo didesnę pridėtinę vertę sukuria kontrolė, tuo ji efektyvesnė.

Priklausomai nuo aplinkybių ir tikslų, kontrolė gali būti atliekama imties principu ir pagal imties kontrolės rezultatus sprendžiama apie kontrolės objekto būklę kontrolės kriterijų atžvilgiu. Tačiau imties skaičiavimas ir formulavimas turi sudaryti rezultatų pasikliautinumo prielaidas.

  • Vadyba Aprašymai
  • 2014 m.
  • 12 puslapių (6235 žodžiai)
  • Vadybos aprašymai
  • Microsoft Word 204 KB
  • Kontrolė
    10 - 3 balsai (-ų)
Kontrolė. (2014 m. Vasario 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/kontrole.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:26