Korozija


Chemijos referatas. Įvadas. Korozija. Korozijos rūšys. Elektros išlydis dujose. Žėrutis. Žėrutinai ir žėrutiniai plastikai. Elektriniai kontaktai. Puslaidininkiai. Sudėtiniai puslaidininkių junginiai. Magnetikai. Specialiosios paskirties magnetinės medžiagos. Išvados. Literatūra.


Šiame referate išanalizuosime, kas yra korozija, kokios yra jos priežastys, į kokias rūšis ji skirstoma, kas lemia korozijos laipsnį, aptarsime dujų elektrinį laidumą bei srovės priklausomybę nuo įtampos dujose, apžvelgsime žėručio ypatybes, iš jo gaminamas daugiasluoksnes medžiagas ir jų panaudojimo sritis elektroizoliacinėje technikoje, sužinosime, kokios medžiagos naudojamos kontaktų gamyboje ir kokiomis savybėmis jos privalo pasižymėti, aptarsime sudėtinių puslaidininkių junginius bei jų gamybos technologijas, apibūdinsime magnetikų ir specialiosios paskirties magnetinių medžiagų savybes bei panaudojimą.

Darbo uždaviniai:

Išsiaiškinti, kas yra korozija, į kokias rūšis ji skirstoma.

Išanalizuoti dujų elektrinį laidumą, srovės priklausomybę nuo įtampos dujose.

Aptarti žėručio ypatybes ir panaudojimo sritis elektroizoliacinėje technikoje.

Išsiaiškinti, kokios medžiagos plačiausiai naudojamos kontaktų gamyboje.

Išanalizuoti specialios paskirties magnetines medžiagas.

Žėrutis – tai iš smulkių, tarpusavyje sulipusių plokštelių susidarantis silikatų klasės mineralas, randamas tarp uolienų. Jam būdingas tobulas skalumas. Žėrutis pasižymi neįkainojamomis izoliacinėmis savybėmis: dideliu elektriniu, šiluminiu ir mechaniniu atsparumu, lankstumu, mažu higrokospiškumu. Bendra žėručių cheminė formulė: X2Y4-6Z8O20(OH,F)4, kurioje „X“ yra kalis, natris, ar kalcis, rečiau baris, rubidis, ar cezis; „Y“ yra aliuminis, magnis ar geležis, rečiau manganas, chromas, titanas, litis, ir kt.; „Z“ daugiausiai silicis ar aliuminis, bet būna ir Fe3+ ar titanas. Žėrutis pasižymi anizotropiškumu – jo parametrai statmena ir išilgine kryptimi skirtingi. Išilgine plokštelių kryptimi – daug blogesni. Žėrutis priklauso C šiluminio atsparumo klasei, lydosi prie 1145-1400°C temperatūros.

Mikafolija – tai tvirta, lanksti medžiaga, turinti 45-50 ( žėručio. Jos elektrinis atsparumas Epr ( 15-16 MV/m. Gaunama muskovito arba flogopito plokšteles gliftaliniu ar Si organiniu laku priklijavus prie popieriaus, stiklo audinio tinklelio. Gaminama lakštais arba ritiniais.

Mikajuosta - tai medžiaga, suklijuota vienu sluoksniu iš žėručio plokštelių, perstumtų viena kitos atžvilgiu ir apklijuota iš abiejų pusių stiklo audiniu, stiklo tinkleliu arba mikajuostiniu popieriumi. Juostų plotis – nuo 10 iki 35 mm. Storis – nuo 0,1 iki 0,17 mm. Naudojama aukštosios įtampos elektros mašinų gamyboje.

Žėrutinai ir žėrutiniai plastikai – tai dvi grupės žėrutinių popierių, gaminamų iš pačių smulkiausių žėručio atliekų. Jie priklauso B, F ir H šiluminio atsparumo klasėms. Naudojami aukštos įtampos elektros mašinų gamyboje.

Žėrutinai gaunami kaitinant smulkų muskovitą 900°C temperatūroje. Tada į muskovito sudėtį įeinantis vanduo atsiskiria, muskovitas išsipučia. Po to apdorojamas šarmų ir rūgščių tirpalais ir praplaunamas vandeniu. Susidariusi muskovito pulpa leidžiama per popieriaus mašiną ir gaunamas žėrutinas, kurio elektrinis atsparumas Epr ( 15-20 MV/m. Jis higroskopiškas, todėl įmirkomas lakuose, klijuojamas ir gaunami kolektoriniai, formuojamieji ir lankstieji žėrutinai. Įmirkant žėrutiną laku ir jį klijuojant ant celiuliozės pamušalo, gaunamos žėrutinės folijos.

Žėrutiniai plastikai gaminami smulkias, švarias muskovito arba flogopito plokšteles leidžiant per popieriaus mašiną. Veikiamos kohezijos (sankibos) jėgų, jos susiklijuoja iš naujo ir gaunamas 0,2-0,4 mm storio žėrutinio plastiko popierius. Iš jo, naudojant rišamąją medžiagą, pamušalus ir specialiai apdorojant, gaunami kolektoriniai, įdėkliniai, formuojamieji, lankstieji žėrutiniai plastikai, jų folijos, juostos. Žėrutinių plastikų mechaninis atsparumas bei atsparumas vainikiniam išlydžiui yra didesni kaip žėrutinų.

Plastikas, kurio pagrindas yra susmulkintas žėrutis, o jungiamoji medžiaga – lengvai tirpstantis stiklas, vadinamas mikaleksu. Sumaltas muskovitas sumaišomas su stiklu ir 6000°C temperatūroje sukepinamas presformoje. Gautos mikaleksinės detalės papildomai apdorojamos, tada įgauna didelį šiluminį atsparumą ir jas galima mechaniškai apdirbti, šlifuoti. Mikaleksas naudojamas elektronikoje ir vakuuminėje technikoje. Į mikaleksą galima įpresuoti metalines detales. Brangus, nes technologija sudėtinga. Keičiamas specialiomis keraminėmis medžiagomis.

Elektriniai kontaktai – tai elektros grandinės sudedamoji dalis. Naudojami jungikliuose, relėse, pertraukikliuose. Kontaktai sudaryti iš dviejų elektrai laidaus metalo dalių ir praleidžia elektros srovę arba sulaiko ją, kai tarpas tarp dviejų kontaktų yra uždaras arba atviras. Tarpą tarp kontaktų sudaro oras, vakuumas, tepalas, sieros heksafluoridas ar kitas elektroizoliacinis skystis. Kontaktai valdomi mygtukais arba jungikliais, mechaniškai slegiant jutiklius, arba elekrtomechaniškai relėse. Komutacinės aparatūros kontaktų porų medžiagoms keliami šie reikalavimai:

  • Chemija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (3809 žodžiai)
  • Chemijos referatai
  • Microsoft Word 34 KB
  • Korozija
    10 - 10 balsai (-ų)
Korozija. (2015 m. Lapkričio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/korozija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 04:14