Kosminiai spinduliai
Kas yra kosminiai spinduliai? Vadinamieji pirminiai kosminiai spinduliai-tai realityvistiniai protonai, elektronai, helio, taip pat negausūs sunkesniųjų elementų branduoliai, kurių kiekvieno energija ne mažesnė kaip šimtai megaelektronvoltų (MeV). Kosminių spindulių dalelės, pataikiusios į Žemės atmosferos atomų branduolius, sukelia branduolines reakcijas. Pirminiai kosminiai spinduliai Žemės paviršiaus beveik niekada nepasiekia. Apie tarpžvaigždinę medžiagą. Tarpžvaigždinėje erdvėje yra dulkių debesys, sugeriantys ir išsklaidantys už jų esančių žvaigždių šviesą. Tarpžvaigždinės dulkelės telkiasi į įvairaus dydžio debesis. Nors tarpžvaigždinių dulkių debesys iš karto pastebimi, tačiau jos sudaro vos 1/ visos tarpžvaigždinės medžiagos. Kaip jau minėta, tankiausi dujų telkiniai yra molekuliniai debesys, kur kartu koncentruojasi ir dulkelės. Tarpžvaigždinės dujos taip pat ima švytėti, kai jas sužadina smūginė banga, susidariusi po supernovos ar novos žybtelėjimo arba dėl stipraus žvaigždž
Vadinamieji pirminiai kosminiai spinduliai-tai realityvistiniai protonai, elektronai, helio, taip pat negausūs sunkesniųjų elementų branduoliai, kurių kiekvieno energija ne mažesnė kaip šimtai megaelektronvoltų (mev). Atlėkę iš galaktikos platybių, saulės, po truputį ir iš jupiterio, jie iš visų pusių daužo žemės atmosferą:kas sekundė į 1cm3 sminga kelios tokios reliatyvistinės. Daugumos kosminių spindulių dalelių energijos siekia kelis šimtus mev-1 gev. Dalelių su kelių gigaelektronvoltų energija yra jau truputį mažiau. Dar didesnių energijų link dalelių skaičius iš pradžių lėtai, o paskui vis greičiau mažėja. Nuo 10 gev šis mažėjimas pasidaro gana spartus ir beveik pastovus-energijai padidėjus 10 kartų, dalelių skaičius sumažėja 40 kartų. Itin energingų dalelių atlekia labai mažai: pro km2 plotą per valandą pralekia vos viena dalelė, kurios energija viršija šimtą milionų gigaelektronvoltų.
Kosminių spindulių dalelės, pataikiusios į žemės atmosferos atomų branduolius, sukelia branduolines reakcijas. Apšaudytieji branduoliai suskyla į protonus ir neutronus. Branduolinių reakcijų metu gali atsirasti ir nestabilių dalelių (pionų, miuonų, kaonų, hiperonų ir kt. ), pozittronų, antiprotonų bei antineutronų, gama spindulių. Visi šie branduolinių reakcijų produktai pasidalija reakciją sukėlusios dalelės energiją ir išlaksto didžiuliais greičiais, tapdami antriniais kosminiais spinduliais. Jie turi pakankamai energijos, kad sukeltų naujas branduolines reakcijas. Taip didelės energijos pirminių kosminių spindulių dalelė žemės atmosferoje sukelia didžiulę antrinių kosminių spindulių liūtį.
Pirminiai kosminiai spinduliai žemės paviršiaus beveik niekada nepasiekia. Gylyn į atmosferą jų mažėja, o antrinių kosminių spindulių gylyn į atmosferą daugėja, nes susidaro vis naujos liūtys. Daugiausia jų yra maždaug 20 kilometrų aukštyje. Leidžiantis dar žemiau, antrinių kosminių spindulių taip pat mažėja:ties žemės paviršiumi jų lieka maždaug 30 kartų mažiau negu pirminių spindulių virš atmosferos.
Kosminiai spinduliai regisyruojami ir tiriami dviejų tipų įrenginiais. Pirmieji-tai įvairūs skaitikliai ir jonizacijos kameros. Čia patekusios reliatyvistinės dalelės sukelia jonizaciją, elektros išlydį, žybsnius ir kitokius efektus, kurie leidžia nustatyti dalelės rūšį bei apskaičiuoti jos energiją.
2010 m.
5.00
Microsoft Word 
7 KB
7 KB
6 puslapiai
Panašūs referatai